Bendruomenės diena 2019
Karjeros diena 2019
Bendruomenės diena 2018
Bendruomenės diena 2017
Bendruomenės diena 2016
Karjeros diena 2016
Karjeros diena 2014
Padėkos diena 2014m.
Padėkos dienos šventė
Kiekvienas mokinys yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas.
K. Čiukovskis
K. Čiukovskis
Gegužės 15 d. mokyklos bendruomenės nariai jau trečią kartą rinkosi į gražią, tradicine tapusią šventę – Padėkos dieną, kuri šiemet skirta mokiniams, nes šių metų mokyklos prioritetas – kiekvieno mokinio pažanga yra mokyklos pažanga. Šios išskirtinės šventės su nekantrumu ir maloniu virpuliu širdyje laukė kiekvienas bendruomenės narys. Mokyklos gyvenimo tempas yra be galo spartus, todėl ši prasminga diena – Padėkos diena – priverčia mus luktelėti, apsidairyti aplinkui, susivokti savo mintyse, įvertinti nuveiktus darbus, padėkoti vienas kitam už teikiamą pagalbą, paramą, palaikymą.
Padėkos dienos šventė prasidėjo Visų Šventųjų bažnyčioje. Dekanas Vidas Smagurauskas pasidžiaugė gausiu susirinkusiųju būriu, pasveikino visą mokyklos bendruomenę su šia gražia ir ypatingą reikšmę turinčia švente. Kunigas išsakė nuostabią mintį, jog mokiniai yra mokyklos širdis, verčianti mus pasitempti, nestovėti vietoje ir visą laiką judėti pirmyn. Vargu, ar įmanoma įsivaizduoti mokyklą be vaikiško klegesio, tyro juoko, vėjavaikiško ir nerūpestingo šurmulio koridoriuose. Būtent šie paprasti, kasdieniški dalykai ir daro mokyklą veržlią, gyvą, jaunatvišką. Dekanas V. Smagurauskas pakvietė bendroje mūsų maldoje padėkoti Dievui už sėkmingai atliktus didelius ir mažus darbus, besąlygišką Jo meilę ir pagalbą visose gyvenimo situacijose bei kitas Viešpaties malones.
Po gražių pamaldų Visų Šventųjų bažnyčioje rinkomės į Padėkos pamoką, kurios metu mokiniai kūrė laiškus. Pradinukai rašė tema ,,Klasė ir aš”, vyresnieji – ,,Mano įsimintiniausia diena mokykloje”, vyriausieji mokiniai – ,,Mokykla – kelio į mano svajonę pradžia”. Po pamokos mokyklos koridoriai pasipuošė gražiausiais laiškais ir mokinių pagamintomis įvairiaspalvėmis gėlėmis.
Šventę vainikavo jaukus ir šiltas mokyklos bendruomenės susibūrimas aktų salėje. Labai smagu, kad šventėje dalyvavo svečių: G. Svarauskienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, M. Semaška ir T. Ivanova, Sirvėtos regioninio parko darbuotojai, bei I. Požėlienė, ,,Švenčionių krašto” žurnalistė. Džiaugiamės, kad salė buvo pilnut pilnutėlė, kad atvyko ne tik mokinių tėveliai, bet ir kiti šeimos nariai: seneliai, mažieji broliukai ir sesutės. Renginį įspūdingais žodžiais apie gražų rytą, draugus, šypsenas, kvietimu nueiti į save ir savo minčių gelmėse paieškoti pačių gražiausių padėkos žodžių pradėjo vedėjai – Erika, Diana ir Igoris. Apie laisvus, laimingus, vertinančius kitą žmogų ir bendravimą, turinčius tapatumą, tolerantiškus, kūrybiškus ir nuolat besimokančius mokinius kalbėjo klasių auklėtojų metodinės grupės pirmininkė Irena Stuglienė. Daug gražių minčių išsakė mokyklos tarybos narė, 5D klasės mokinė Justina Vološinaitė. Ji džiaugėsi, kad mokosi šioje mokykloje, turi daug gerų draugų, aplinkui supa geri ir rūpestingi mokytojai. Taip pat žodis buvo suteiktas tėvelių atstovei Vilhelminai Dragūnienei, kuri sakė, jog išgirdus vaiko žodžius, kad jis noriai eina į mokyklą, kad jam ten gera ir linksma, supranti, jog šioje mokykloje dirba geri specialistai, mokiniams suteikiamos palankios sąlygos mokytis, tobulėti ir bręsti kaip asmenybėms. Tėvelių vardu dėkojo visai mokyklos bendruomenei už gerai atliekamą darbą, vaikams teikiamas žinias, kasdieninį rūpestį ir pagalbą, linkėjo, kad ypatingoje vietoje, ant kalnelio, esanti mokykla visada būtų matoma, atvira ir patraukli visuomenei. Mokyklos direktorius Jurij Semaško išsakęs šiltus padėkos žodžius visai mokyklos bendruomenei ir įteikęs padėkas mokiniams, akcentavo, kad tik laimingi vaikai ir darni mokykla yra mūsų tvarios ateities visuomenės pagrindas.
Padėkos diena – prasminga šventė, skleidžianti kiekvieno iš mūsų širdyje tauriausius jausmus – gėrį, nuoširdumą, dėkingumą, pagarbą artimam.
Padėkos dieną sukurti mokinių laiškai
Padėkos dienąvisų klasių mokiniai kūrė ypatingai jautrius, šiltus ir šviesius laiškus savo mokyklai.
Ką gi jie pasakė Jai? Paskaitykime?!
5a klasė
Šiuos mokslo metus pradėjome Švenčionių vidurinėje mokykloje. Šioje mokykloje vyksta daug įdomių renginių. Per kalėdinę šventę mes vaidinome pasaką „Vilkas ir septyni ožiukai“. Aktyviai dalyvavome „Idėjų mugėje‘‘, kuri vyko per Karjeros dieną. Mūsų klasė prekiavo rankdarbiais, papuošalais ir saldumynais. Mėgstame daug keliauti, todėl lankėmės „Deimantų muziejuje“, kuriame matėme įvairių deimantų: didelių, mažų, spalvotų. Kai viską apžiūrėjome, keliavome pramogauti į Akropolį. Dalis mūsų klasės vaikų patraukė į ledo areną, o kiti skubėjo žiūrėti 3D filmą. Mėgstame sportuoti, todėl dalyvavome mokyklos V – VI klasių varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“.
Mūsų klasė yra sportiška, draugiška, linksma, sąžininga.
5b klasė
Įsimintiniausios mano akimirkos mokykloje
Šiemet mes jau penktokai, todėl turėjome eiti į Švenčionių vidurinę mokyklą. Tad norim papasakoti, kaip mums sekėsi mokytis šioje mokykloje. Atmintyje išliko gražus spalvingas rudeninis keliukas, vedantis į mokyklą. Eidami nerimavom, kad mes čia nepritapsim, bet greitai pasijutom saugiai, nes mumis rūpinosi mokytojai, buvo draugiški mokiniai.
Mums patinka pertraukų šurmulys, smagu patiems išdykauti, ypač patinka bėgioti ir žaisti mokyklos kieme. Mokykloje vyksta renginiai, be galo įdomūs ir įspūdingi. Ypač patiko Užgavėnių šventė, Kaziuko mugė.
Dažnai vyksta įdomūs konkursai, sportinės varžybos. Mums patinka rungtyniauti su kitų klasių mokiniais, ypač jeigu pavyksta laimėti. Toks buvo matematikos konkursas „Gudragalviai“.
Smagu buvo visiems kartu daryti kalėdinį varpelį, tolerancijos skėtį, kalėdines dekoracijas, marginti kiaušinius, gaminti atvirukus mamyčių šventei.
Labiausiai mums patiko ekskursijos. Važiavome į Ignalinos baseiną, „Šokolado namus“, akademinį dramos teatrą ir rusų dramos teatrą. Žiūrėjome spektaklius „Daktaras Aiskauda“ ir „Katės namai“.
Klasė draugiška ir mums įdomu kartu leisti laiką. Dažnai pasiliekame po pamokų aptarti klasės reikalų. Klasės valandėlių metu sprendžiame įvairias problemas. Labai patiko popietė „Kalėdos mūsų klasėje“. Mokykloje daug būrelių, kuriuos kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo pomėgius. Mes stengiamės kuo daugiau sužinoti ir išmokti, todėl kai kurie lanko kelis būrelius.
Mokslo metai jau baigėsi. Jie buvo kupini įdomių įvykių. Mes džiaugiamės, kad mokomės šioje mokykloje. Ši mokykla tapo mums antraisiais namais.
5c klasė
Mūsų įsimintiniausios akimirkos
Šiais mokslo metais mums labai patiko kelionė į Strigailiškį, nes ten išmokome gaminti sviestą. Aišku, dar smagiau buvo jį valgyti su juoda duona.
Smagu prisiminti akimirkas Ignalinos baseine vien todėl, kad mūsų, penktokų, buvo šešiasdešimt. Visi pliuškenomės lyg varlės tvenkiny.
Prieš kelias savaites ,,Šokolado namuose“ išmokome gaminti šokoladinius saldainius, o svarbiausia, kad šokolado prisivalgėme iki soties.
O kiek prikrėtėme išdaigų mokykloje net nesuskaičiuosi. Štai Šarūnas, belaistydamas klasėje gėles, kurios stovėjo ant spintos, apsipylė pats. Buvo daug smagaus juoko.
Marius savo plepumu išvedė iš kantrybės jei ne visas, tai pusę mokytojų tikrai.
Barbės devyndarbės: Sabina, Rugilė, Elžbieta, Greta, įsisukusios į mokslo bei renginių verpetą, net nepastebėjo, kaip prabėgo mokslo metai. Pusė klasės taip ir pramiegojo ,,žiemos miegu“ visus mokslo metus. Na, o Giedrius pasižymėjo Taisono sugebėjimais. Vienu žodžiu, visko čia neišpasakosi.
5r klasė
Mano įsimintiniausia diena mokykloje
Mano įsimintiniausia diena mokykloje – rugsėjo 1 – oji. Visi bendraklasiai man tada buvo nepažįstami, bet po to mes susipažinom. Mano bendraklasiai labai draugiški, ir todėl aš šitą dieną labai gerai prisimenu.
P. Rindzevičiūtė
Man patiko rugsėjo pirmoji diena, kada mes rašėm ant lapelių, pripūtėm balionus ir dėjom lapelius į balioną. Mes gavome trintuką , pieštuką, parkerį. Mes tą dieną susitikome su klasės draugais, susipažinome su klasės auklėtoja.
A. Limanovskaja
Mano įsimintiniausia diena mokykloje – tai šių metų rugsėjo 1- oji. Tada mes ėjome į 5 klasę, susipažinome su klasės auklėtoja Alina Bura. Mums ji iš karto labai patiko. Ji dalino visiems saldainius. Kai mes atėjome į klasę, mokytoja parodė naują mūsų kabinetą. Rugsėjo 1 – oji buvo įsimintiniausia diena.
J. Kiseliovaitė
Man patiko, kada mes važiavom į Vilnių, į šokolado fabriką. Mes valgėm šokoladą, o po to važiavom į Makdonaldą.
D. Rutkovskij
Mano įsimintiniausia diena mokykloje buvo, kai mes važiavome į spektaklį ,, Katės namai“. Tai buvo pati geriausia diena.
K. Ščit
Mano įsimintiniausia diena buvo rugsėjo 1 – oji, kai atėjau į pirmą klasę. Tai buvo pati maloniausia diena – aš pradėjau mokytis. Kai atėjau į mokyklą, susipažinau su savo mokytoja. Ji buvo labai maloni. Man labai patiko bendraklasiai, jie buvo labai geri!
V. Michnevič
Mano įsimintiniausia diena mokykloje – tai Saviraiškos diena. Šią dieną visi mokiniai susirenka į mokyklos kiemą. Kažkas piešia kreidom, kitiems duoda užduotis arba būna varžybos.
V. Karklelytė,
6l klasė
Mano įsimintiniausios akimirkos mokykloje
Vieną gražų rytą eidama į mokyklą staiga prisiminiau, jog šiandien ypatinga diena. Nuo tos minties mano nuotaika iškart pagerėjo: žavėjausi paukštelių balsais, mėgavausi saule. Mokyklos kieme sutikau savo geriausią draugę. Pasiūliau kartu dalyvauti mokyklos Velykų šventėje, ir ji sutiko.
Atrodė, kad pamokos trunka labai ilgai. Nekantraudama laukiau jų pabaigos. Nuskambėjus skambučiui nudūmiau pasitikti Agnės. Mokyklos aktų salėje išvydome ir būrį mokinių, ir mokytojų. Ypač daug buvo pradinukų. Jie išdykavo, linksmai bėgiojo šen bei ten, netgi sudaužė kelis kiaušinius. Tačiau mes elgėmės drausmingai – kantriai laukėme renginio pradžios. Iš pradžių visi dalyviai gavo po vieną kiaušinį. Mums buvo labai smagu juos ridenti. Vėliau turėjome dėlioti sakinių dėliones. Mes su Agne taisyklingai sudarėme visus sakinius, nes užduotys buvo tikrai nesunkios. Taigi, laimėjome dar po vieną kiaušinį. Besibaigiant šventei Agnė turėjo 3, o aš – 4 kiaušinius. Dovanų gavome didelį šokoladą, juo pasidalinome su visais klasės draugais.
Štai kokia smagi ir linksma buvo Velykų šventė! Tą dieną auklėtoja padėkojo mums už dalyvavimą, visus pagyrė ir dar pridūrė, jog labai didžiuojasi tokia draugiška auklėtinių klase.
6r klasė
Mano įsimintiniausios akimirkos mokykloje
Mūsų mokykloje mokosi daug vaikų. Visi jie patyrė daugybę įsimintinų akimirkų, susijusių su mokykla. Mūsų klasė nėra išimtis. Bet pati įsimintiniausia akimirka mokykloje ilgam išliko mūsų atminty.
Praeitais metais mūsų mokykloje buvo organizuota Saviraiškos diena. Šios šventės metu vaikai turėjo atlikti daug įvairių užduočių. Pirma užduotis buvo labai linksma. Klasės turėjo ištiesti seną palapinę. Visiems pasirodė juokinga, kai mūsų bendraklasė Eglė (vardas pakeistas) įstrigo palapinės viduje. Mes mėginome ją ištraukti, taigi netyčia suplėšėme palapinę. Tačiau niekas nepastebėjo mūsų klaidos, tad mes draugiškai tęsėme žaidimą. Kitos kelios užduotys buvo susijusios su lietuvių kalbos, matematikos, biologijos dalykais. Mes įrašinėjome praleistas raide , sprendėme matematikos lygtis, spėliojome medžių pavadinimus. Kita rungtis mums pasirodė ypač lengva. Kartu su klasės mergaitėmis dėliojome dėlionę, o mūsų klasės berniukai turėjo surinkti gėlių puokštę. Staiga pasigirdo riksmas. Vienas iš berniukų bėgo nuo kalno ir netyčia pargriuvo. Taigi jo surinktos gėlės išsibarstė. Baigiamosios užduoties metu reikėjo nusifotografuoti su visais klasės mokiniais ir gėlių puokšte. Atsikvėpę po visų rungčių sustojome prie mokyklos langų ir padarėme gražią klasės nuotrauką.
Šis renginys paskatino mus daugiau bendrauti. Kasdien tampame vis artimesni, stengiamės padėti vieni kitiems. Taigi, mūsų klasė iš tikrųjų gali pasigirti daugybe įsimintinų akimirkų, apie kurias galbūt papasakosime ateityje.
7a klasė
2013 m. gegužės 15 d.
Švenčionys
Sveika, mokykla!
Tu juk žinai, kad esi mums svarbi ir reikalinga. Nepyk, kad kasdieninių darbų rutinoje pamirštame tau tai pasakyti ir netgi, atleisk dar kartą, vietoj žodžio ,,ačiū“ išgirsti ,,ir vėl į mokyklą“. Šiandien klasės valandėlės metu keliaudami ,,Gerųjų žodžių kryptimi“ mes prisiminėme viską, ką tu mums davei ir, žinoma, duodi, ir nutarėme parašyti laišką bei padėkoti už nuostabias dienas, kurių neįmanoma pamiršti.
Gal kam atrodys ir keista, nes kas gali būti geriau už atostogas, tačiau mums ypatingiausia ir gražiausia diena – Rugsėjo 1-oji! Nesvarbu, ar šviečia saulė, ar dangų temdo lietaus debesys, mes visi kaip vienas nusprendėme, jog ji nepaprasta dėl to, kad vėl susitinkame su klasės bičiuliais, kitais draugais, mokytojais – mes vėl, mokykla, susitinkame su tavimi! Dar viena iš džiaugsmingų dienų – tai Mokytojų diena. Niekam ne paslaptis, kad už žinias, už rūpinimąsi mumis, dėmesį ir pagalbą mes esame dėkingi gerbiamiems mokytojams, direktoriui, pavaduotojoms. Šiais metais mes buvome nepaprastai išradingi. Prisimeni, kaip visa mūsų klasė papuošėme savo kabinetą? Tą rytą atnešėme klevo lapų ir iš jų klasės auklėtojai nutiesėme takelį, o vėliau gėlėmis ir nuoširdžiais padėkos žodžiais sveikinome auklėtoją. Be abejo, neužmiršome ir kitų mokytojų. Ypatinga, netradicinė buvo Karjeros diena. Ačiū už tai, kad turėjome galimybę susipažinti su žmonėmis, kurie pasiekė savo tikslų, turi mėgstamą darbą ir papasakojo daug įdomių ir labai naudingų dalykų. O kai kurie svečiai net vedė pamokas! Tikrai buvo neįprasta, bet labai labai smagu! Tokių įsimintinų dienų, apie kurias galėtume pasakoti ir pasakoti, yra daug, netgi, galima sakyti, labai daug, tik laiko viskam išpasakoti trūksta, nes juk pati žinai, kad mes turime nepamiršti savo svarbiausios pareigos – mokytis. Žodžiu, puiku, kad per tokias tradicines, bet ypatingas dienas, mes dar labiau susivienijam, atsiranda naujų ir gražių idėjų, kurias sudedame į krūvą ir visi kartu, draugiškai jas įgyvendinam. Argi visa tai įvyktų, jei ne Tu?! Ačiū už tai, kad duodi naujų žinių, mokini draugauti, bendrauti, gerbti, išklausyti, džiaugtis.
Dar norime padėkoti už tai, kad leidi mums įdomiai ir naudingai leisti laiką po pamokų. Kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti tokią popamokinę veiklą, kuri mums patinka. Mes galime dainuoti, šokti, meistrauti, sportuoti, bandyti įminti įvairias matematikos ir kitų dalykų paslaptis ir kt. Visada mums smagu ir gera! Labai linksma būna, kai tvarkome aplinką. Tada mes ne tik šluojame, grėbiame, valome, bet ir šauniai bendraujame. O kaip smagiai keliaujame į ekskursijas! Jau plaukiojom baidarėmis, ir kaitinomės pirtyse, ir čiuožinėjom, ir slidinėjom…
Šį laišką mes tau rašėme visi, tačiau vis tik gali atsirasti ir tokių nuomonių, jog kai kurių dalykų, kurių mus mokai, gal ir nereikia, kad per daug reikalauji ir t.t. Tačiau nenusimink, nes turi didžiulę patirtį ir puikiai žinai, kad bėgant laikui ne vienas, beje, jau užaugęs, pasakys: ,,Ačiū, mokykla, už viską, ką man davei…” Taigi, dar kartą norime padėkoti už viską ir paprašyti, kad ant mūsų nepyktum. Būk sveika ir gyvuok ilgai ilgai.
P.s. Dėkojame už gražius, patogius, tiesiog nuostabius suoliukus!
Iki greito pasimatymo!
Pagarbiai Švenčionių vidurinės mokykos 7A klasės mokiniai
7b klasė
Didžiausias šios kelionės minusas yra tas, kad ji tęsiasi tik 12 metų ir staiga nutrūksta…
Palikdama liūdesį ir džiaugsmą, ašaras akyse ir draugų veidus atmintyje…
Bet būkit paukščiais svajonių, neškit mėlyną viltį. Lai sparnai siekia saulę ir liepsnoja ugnim. Kilkit siekiais į dangų, į svajonių pasaulį.
Lai svajonėmis skrenda paslaptinga mintis.
8l klasė
Gyvenimo akimirkos mokykloje
Mokykla, nuo tavęs prasidėjo tobulėjimo, pažinčių, dvasinio atsidavimo ir meilės kelias. Šie mokslo metai mums jau paskutiniai. Kaip greit prabėgo aštuoneri metai. Tau šiemet sukanka 74 metai, o mums tik 15. Per tuos metus tu mus mokei rašyti, kalbėti, skaityti, skaičiuoti, pažinti pasaulį, sužinoti žmogaus praeitį, suprasti, iš ko sudarytas kiekvienas kūnas ir kodėl žuvys plaukia, o paukščiai skraido. Aišku, kai ko ir nesugebėjome išmokti.
Atsimename Rugsėjo pirmosios šventę, kai pravėrėm pirmosios klasės duris ir išvydom pradinių klasių mokytoją, kuri ketverius metus bandė mus, mažuosius neklaužadas, išauklėti ir išmokyti matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, muzikos ir dailės. Gera buvo su ja tuos ketverius metus, bet teko atsisveikint. Ir kas tada neliejo ašarų: močiutės, seneliai, tetos, dėdės, mamos, tėvai, mokytojai ir mokiniai. Vieniems tai buvo džiaugsmo ašaros, kitiems – atsisveikinimo. Šiemet irgi bus, tik galbūt bus daugiau gėlių, daugiau linkėjimų, sveikinimų ar užuojautų – tikrai nelengvas kelias laukia. Kai perėjom į penktą klasę, buvom nedrąsūs, sutrikę, nes viskas keitėsi: mokytojai, mokymosi vieta – tikra sumaištis galvoje. Ilgainiui apsipratom, pradėjo patikti, bet galvoje sukosi mintis – kad tik greičiau užaugtume. Štai, suaugome, jau aštuntokai, kitaip mąstantys Lietuvos piliečiai nei prieš aštuonerius metus. Jau laikas palikti šią mokyklą ir keliaut į I –ąją gimnazijos klasę. Per tuos aštuonerius metus pažinom daug įvairių mokytojų, visi mums patiko, buvo ir malonių ir reiklių, bet, kaip sakoma, įvairiausių ir reikia, kitaip pasaulis būtų nuobodus. Iš įvairiausių atsitikimų per tuos metus išliko daug prisiminimų: gerų, blogų, jaudinančių, graudinančių ir juokingų, bet… visa tai liks tik mūsų ir tavo atminty. Stengiamės būti geri, maloniai su kitais bendrauti, bet yra kaip yra. Todėl mums kyla klausimas, ar tu mus su gerais pažymėjimais „išleisi“? Tu jau 74 metus stovi Švenčionyse. O kad išvydai šį pasaulį ir dabar sulaukei garbingo amžiaus, turi būti dėkinga tam, kuris tave pastatė, ir džiaugtis, kad turėjai ir turi tokius vadovus, mokytojus ir mokinius. Tave saugo tikėjimas, esi išskirtinė mokykla ir mums labai pasisekė, kad tave lankėm, o ne kokią kitą.
Na, o Padėkos dienos šventės proga tau linkime tikėti, kad tu tuščia nebūsi – ateis naujų mokinių, mokytojų. Būsi gerai prižiūrima ir visų mylima. Ačiū tau už tuos prisiminimus, už turiningai praleistas dienas ir už viską, ką padarei dėl mūsų klasės.
8r klasė
Mokykla – kelio į mano svajonę pradžia
Žingsnis po žingsnio, metai po metų ir nė nepastebėjome, kad esame jau aštuntokai, ir mokomės čia jau aštuonerius metus.
Būtent čia, šioje mokykloje, prasidėjo mūsų kelionėį platesnį, sudėtingesnį pasaulį. Ne kas kitas, kaip tik Tu padėjai mums tapti tuo, kas esame dabar. Tu įdiegei mums tiek žmogiškųjų, tiek dvasinių vertybių, formavai mūsų pasaulėvaizdį, charakterį, asmenybę. Už viską, ką mokame, turime dėkoti tik Tau, brangioji mokykla!
Rodos, dar visai neseniai pirmąkart nedrąsiai įžengėme į šį didingą pastatą. O kiek įspūdžių jis mums tada paliko! Keli žingsneliai medžiais apsodintu takeliu ir prieš akis atsiveria didžiulis baltas pastatas, tiek daug matęs, tiek išgyvenęs. Jautėmės tokie maži, silpni ir bejėgiai prieš Tavo galybę. Buvome tarsi apkerėti naujos aplinkos, dar nepažinto pasaulėlio, į kurį taip staiga patekome.
O dabar esame šios mokyklos dalis ir nepaprastai tuo didžiuojamės. Juk turime garbės mokytis prestižinėje, gerą vardą bei garsią praeitį turinčioje mokykloje. Kiekvienąkart paklausti, kur mokomės, išdidžiai, pakelta galva tariame Tavo vardą.
Mums viskas čia patinka: ir šis pastatas, senus laikus menančios klasės, kuriose niekuomet nestigo mokinių, ir kiemelis, apsodintas gėlėmis ir medžiais. Visa mums sukelia prisiminimus. Staiga ima kilti prabėgusių metų, džiugių akimirkų vaizdai. Tada taip gera, jog būtent čia prabėgo nuostabiausios vaikystės dienos.
Kaip malonu dirbti su mokytojais, dėstančiais mūsų mokykloje. Net nežinome, kaip atsidėkoti jiems už rūpestį, gyvenimišką patirtį, žinias, kurias mums suteikė per šiuos aštuonerius metus. Vienintelis būdas, kuriuo galime nors menka dalele atsilyginti – tai žinių troškimas, noras tobulėti, pastangos.
Norėtume padėkoti Tau, mokykla, už daugybę dalykų: už tai, kad turėjome galimybęįgyti daug žinių, sutikti tikrai puikius žmones, susirasti tikrų draugų. Ačiū Tau už visus renginius, kurie čia vyksta. Tai gera proga praplėsti akiratį, įgyti patirties. Ačiū už būrelius, kurių dėka galime tobulėti, lavinti protą, turiningai praleisti laisvalaikį. Tu suteiki mums tiek šansų realizuoti, parodyti save įvairiausioje veikloje.
Taip nesinori palikti visa, kas brangu, širdžiai artima ir miela. Juk čia tarsi mūsų antrieji namai, o Tu, mokykla – mano motina!
9 klasė
Здесь 9 классов пройдено…
Школьная жизнь – как будто лесенка знаний. Мы поднимаемся всё выше и выше, от одной ступеньки к другой, более трудной.
Школьные годы – беззаботное, весёлое время. Мы все не только родом из детства, мы родом и из школьных стен. В них происходит рождение нашей личности, раскрытие наших сердец.
Школа готовит нас к будущему. Поэтому вступать во взрослую жизнь мы будем с воспоминаниями о том, что школа – наш ангел-хранитель, второй дом, который мы будем помнить и любить.
Мы приходим сюда по собственной инициативе, а не по приглашению. Школа наполняет нас положительной энергией, расширяет наш кругозор, развивает инициативу, учит преодолевать трудности.
Учителя нас любят и ценят, дарят нам знания, тепло своих сердец и светлую улыбку. В нас верят и нас поддерживают! Бывает, мы сбегаем с уроков, совершаем иногда глупые, необъяснимые ошибки, нас понимают и прощают…
Конец школьной жизни – это начало взрослой. Школа открывает перед нами десятки дорог и помогает выбрать одну, по которой мы пойдём уверенно к своей цели; помогает воплотить мечты в реальность и обрести счастье, заботится, чтобы каждый из нас стал хорошим, добрым человеком.
10l klasė
Mokykla – tai kelias į mano svajonę pradžia
Nuo mažens kiekvienas iš mūsų svajojo apie gerą darbą, įvairias profesijas. Tačiau laikui bėgant mūsų požiūris keitėsi. Mokykla padėjo išsirinkti tinkamą kelią.
Mokykla mums davė daug daugiau nei mes tikėjomės: draugų, žinių, svajonių. Prie viso to prisidėjo ir mokytojai. Juk jie moko mus iš širdies, o ne iš knygos, jie yra supratingi, paguodžiantys, padedantys, tikintys mumis, siekiantys mus išmokyti ir padėti įgyvendinti mūsų svajones, kurių visi turime.
Mūsų klasė yra ypatinga tuo, kad visi svajojame apie skirtingas profesijas: taksisto, psichologo, ginekologo, inžinieriaus, mokytojo ar net lakūno. Šiomis profesijomis pradėjome domėtis mokydamiesi mokykloje, lankydami įvairius būrelius, karjeros ugdymo pamokas, dalyvaudami susitikimuose su mūsų mokyklos abiturientais. Todėl drąsiai galime sakyti, kad mokykla – tai kelias į mūsų svajones pradžia. Mes didžiuojamės savo mokykla!
Nuoširdžiai dėkojame visiems mokytojams, mokyklos administracijai ir linkime tobulėti, niekada nesustoti, būti kupiniems energijos, ryžto ir jėgų naujiems siekiams ir tikslams įgyvendinti. Linkime kuo geriausios kloties!
10r klasė
MOKYKLA – KELIO Į MANO SVAJONĘ PRADŽIA
Nežinomas drauge, mokykla – gyvenimo kelrodis. Baigę ją tarsi paukščiai išskleidžiame sparnus į naujus tolius. Mes esame be galo dėkingi mokytojams už gramatiką, skyrybą, formules bei kitas įvairias žinias. Už gyvenimiškas pamokas: juk ne veltui sakoma, kad mokytojai – tai antri tėvai, o mokykla – antrieji namai. Laikui bėgant, mokytojai nebeatrodo tokie pikti ir baisūs. Jie tampa žmonėmis, pas kuriuos galime ateiti, pasiguosti ar sužinoti atsakymų į rūpimus klausimus.
Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas mes sužinojome, kad svarbu, ne kiek gerų knygų galime perskaityti, bet kiek jų galime suprasti.
Per informacinių technologijų pamokas išmokome, kad internetas – geras dalykas, tačiau jis yra labai netikęs gyvenimo pakaitalas.
Per rusų kalbos ir literatūros pamokas supratome, kad mūsų kalbos ribotumas atskleidžia mūsų pasaulio ribas.
Per užsienio kalbų pamokas įsitikinome, kad žmogus, kuris nemoka svetimų kalbų, nieko nežino apie savo kalbą.
Per istorijos ir pilietiškumo ugdymo pamokas sužinojome, kad piliečiais esame tada, kai išdrįstame atsakingai ir protingai veikti.
Per tikybos pamokas supratome, kad mokslas be religijos yra luošas, o religija be mokslo yra akla.
Ekonomikos mokytoja mums puikiai išaiškino, kad pinigai – geras tarnas, bet blogas šeimininkas, kad skolindamiesi pinigų iš draugo turime nuspręsti, ko mums labiau reikia?
Muzikos pamokose sužinojome, kad mokytis muzikos skaitant apie ją tas pats, kaip mylėti laiškais.
Per klasės valandėles nuolat girdėjome, kad žmogus, kuris jaunystėje apleidžia mokslą, praranda praeitį ir neturi ateities. Jei rasime kelią be kliūčių, tikriausiai jis niekur nenuves ir niekada nereikės painioti žinojimo su išmintimi. Žinios padeda išgyventi, o išmintis – gyventi.
Mūsų gyvenime mokykla yra labai svarbi. Ji – ateities vizijos realizavimo pradžia.
,,Koks ilgas kelias ir sunkus nuo raidės A(š) iki Ž(mogus).“ E. Mieželaitis.
11 klasė
MOKYKLA
Pirmieji mūsų perskaityti žodžiai ir parašytos raidės prasideda mokykloje. Su kiekvienu žingsniu mes vis arčiau savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Prisimename, kaip pirmą kartą įžengėmė į pirmą klasę, taip prasidėjo naujo mūsų gyvenimo pradžia. Buvome visai maži ir nesuprantantys to, kiek sunkumų mūsų laukia priešaky. Atsimename savo pirmąją klasės auklėtoją Svetlaną Fedatenkovą, kuri lydėjo mus pirmuosius metus mokykloje ir išmokė pagrindinių dalykų. Laikui bėgant mes pradėjome suprasti mokyklos svarbą. Mokykla mus išmokė daugybės dalykų: drąsos ir stiprumo, užsispyrimo ir pagarbos, supratingumo, draugystės ir meilės. Niekada napamiršime pirmojo dešimtuko pažymių knygelėje. Dėl kiekvieno pažymio stengiamės ir norime mokytis vis geriau. Taip pat atsiranda svajonių, kuriose matome save suaugusius ir studijuojančius Lietuvoje ar užsienyje. Kaskart norime vis daugiau ir tai įgyvendinti mums padeda mūsų nuoširdi ir mylima klasės auklėtoja Jekaterina Bunevič. Nors ir pridarome kvailysčių, ji visada ištiesia mums pagalbos ranką ir kartu su kitais mokytojais padeda tobulėti, priartėti prie mūsų svajonių išsipildymo ir tikslų įgyvendinimo. Mokykla paruošia mus gyvenimui, kuriame privalome išlikti sąžiningais, dorais ir tvirtais. Bėgant metams mes augame, stiprėjame. Mokykloje gauname vidurinį išsilavinimą. Tad labai džiaugiamės, kad nuo 1-os klasės mokomės būtent šioje, tokioje kiekvienam artimoje ir savoje, kupinoje įvairumo mokykloje.
12 klasė
Laiškas mokyklai.
2013 – 05 – 14
Švenčionys
Brangi mokykla!
Neįmanoma žiūrėti į ateitį be praeities… Atsigręždama atgal, aš prisimenu brangios mokyklos sienas, šurmulį koridoriuose, rugsėjo pirmąją dieną. Bet štai ir atėjo paskutinis pavasaris, kai esu mokykloje. Be galo sunku ir graudu bus atsisveikinti su tavimi. Dvylika metų prabėgo lyg vienas nuostabus sapnas, kuriame praleidau gražiausius gyvenimo tarpsnius – vaikystę ir jaunystę. Čia patyriau ir ašarų, ir juoko, nepakartojamų akimirkų, pojūčių, nuotykių, juk čia išmokau skaityti, rašyti, būti draugiška, aktyvi ir komunikabili. Tu, mokykla, mano gyvenimo pamatas, kuris daug ko manęs išmokė šiame gyvenime.
Norėčiau tau padėkoti už suteiktą galimybę mokytis, už sąžiningą ir atkaklią administraciją, nuostabius mokytojus, linksmiausius draugus. Tu mane išmokei jausti, mylėti gyvenimą, išmokei į pasaulį žiūrėti atmerktomis akimis, būti stipria asmenybe. Be tavęs mano ateitis būtų niekas. Tu sušildydavai, kai būdavo šalta, priglausdavai, kai jaučiausi nedrąsiai arba nesaugiai, atsakydavai į visus užduotus klausimus. Dabar jau drąsiai galiu žingsniuoti didžiuoju gyvenimo keliu. Ačiū tau, kad manyje išugdei sąžiningą, dorą žmogų.
Diana Januševskaja
Olweus(OPKUS)
Dienynas
Elektroninis pažymėjimas
Vaikų linija
Tėvų linija
Perspėjimas ir informavimas
Informacinė sistema
Švietimo naujovės
Rajono aktualijos
