Penktadienį, spalio 25 d., 5a ir 5b klasės važiavo į Vilnių. Ankstų rytą susitikome mokyklos kieme ir smagūs išvykome į kelionę. Draugiškai ir linksmai keliavome, kol pasiekėme mūsų didelę ir šurmuliuojančią sostinę Vilnių. Pirmiausia aplankėmė Lietuvos istorinį paveldą – Gedimino bokštą. Gedimino bokšto muziejuje mes apžiūrėjome šovinius, kardus ir kitus to meto ginklus, gėrėjomės šarvais ir netgi geležinio vilko, kurį susapnavo Gediminas, skulptūra.
Tada nuėjome į Bernardinų sodą, kuriame tvyrojo rudeniška nuotaika, džiugino gražus oras. Nors jau ruduo, bet Bernardinų sode dar žydėjo gėlės, tryško fontanai , stebino gražiai sutvarkyta Vilnios pakrantė. Čia praleidome visą valandą, juk buvo gausu pramogų vaikams: įvairiausių sūpynių, žaidimų aikštelių.
Pasivaikščioję, visi išalkome, tad nuėjome papietauti.
Vėliau nuėjome į Vilniaus Arkikatedrą. Mus pasitiko gidė, kuri turėjo mums papasakoti apie Vilniaus požemius.
Iš pradžių su gide aplankėme Gintaro muziejų- galeriją, kuriame buvo požemis su pačiais gražiausiais gintarais. Ten jų buvo visokių: ir mažų, ir didelių, spalvotų ir pilkų ir netgi su įvairiais vabzdžiais ir ropliais viduje. Kaip atsirado gintaras? Istorija yra tokia: kadaise tame požemyje buvo didelis medis, sulig Katedra, jis ten ir darbar yra, tik ne toks didelis. Nuo to medžio lašėdavo sakai, jie sustingdavo ir pasidarydavo gintaras. Būdavo, kad į sakus patekdavo įvairūs vabzdžiai ir driežai, kurie, nebėgalėdami ištrūkti, ten ir pasilikdavo. Dabar šie gintarai yra tame požemyje. Didžiausią įspūdį paliko stiklinės grindys, po kuriomis buvo imituotas jūros dugnas: krokodilai, vėžiai, vėžliai ir kiti ropliai.
Vėliau siauromis senamiesčio gatvelėmis nuėjome į Žydų kultūros informacinį centrą, kuriame taip pat buvo požemis, Antrojo pasaulinio karo metais tai buvo žydų geto teritorija, ten apžiūrėjome slėptuvę, kurioje karo metu slėpėsi penkiolika žydų tautybės žmonių. Mums parodė įvarių schemų, žemėlapių, su suplanuotais perėjimais į miestą, visas slėptuves. Visiems buvo be galo įdomu klausytis centro darbuotojos pasakojamų istorijų, mes ir patys daug ko klausinėjome.
Paskui ėjome į šv. Kryžiaus (Bonifratų) vienuolyną. Vienuolyno požemiuose buvo stebuklingas šaltinis, kuris, pasak vienuolės, gydo nervų ir akių ligas, ir kryžius, prie kurio vakare susirenka vienuolės ir meldžiasi. Kad visa tai apžiūrėtume,turėjome eiti po septynis: vieni žiūrėti kryžiaus, kiti atsigerti stebuklingojo šaltinio vandens. Vaikai teigė, kad šaltinio vanduo yra labai skanus ir saldus. Vienuolyne buvo labai įdomu, mes drąsiai uždavinėjome klausimus.
Iš vienuolyno patraukėme į Arkikatedros požemius. Vieniems buvo labai įdomu, o kitiems netgi baisu. Ten palaidoti bažnyčiai ir LDK nusipelnę žmonės. Požemiuose yra viena stebuklinga vieta: vienas žmogus turi prieiti prie kolonos ir ką nors pašnibždėti, o kitas žmogus, stovėdamas prie kitos, viską girdi, nors atstumas gana didelis.
Visa ekskursija buvo labai įdomi, linksma ir visi mes daug ką sužinojome.
Gabrielė Derenčiūtė ,5a klasės mokinė
