Yra žmonių, kurie savo buvimu visur skleidžia malonų jaukumą.
Yra žmonių, kurie savo auka kelia žmonijos dorą, mokslą, kultūrą.
Yra žmonių, kurie baigę gyvenimą, paliko didvyrių ar Šventųjų atminimą, ar vardą. Už jų visų, dažnai paslėpti paprastume ir nežinioje, yra šeima, mokytojai, draugai.
Tokių minčių vedini gegužės 15 d. mokyklos bendruomenės nariai rinkosi į nuostabią, laiko subrandintą šventę – Padėkos dieną. Šios ypatingos šventės su neramiu džiugesiu ir lengvu virpuliu laukėme ne vienas. Supratome, jog atėjo metas stabtelėti ir gerai įsižiūrėti, kuo šie metai mūsų mokyklos bendruomenei buvo džiugūs ir kuo dosnūs. Norėjosi įvertinti didesnius ar mažesnius geradarių atliktus darbus arba auką, kad šie darbai būtų atlikti.
Padėkos dienos šventė prasidėjo Visų Šventųjų bažnyčioje, kurioje bendruomenė susirinko padėkoti Dievui už nuveiktus darbus bei visas kitas Viešpaties malones. Žvelgiant į susirinkusiųjų veidus buvo matyti, jog visi išgyveno rimtį ir susikaupimą klausydamiesi didžių tiesų bei ieškodami tinkamų žodžių, kuriais galėtų išreikšti nuoširdžiausią dėkingumą ir meilę.
Po rimtų apmąstymų ir maldos Visų Šventųjų bažnyčioje, skambutis kvietė į Šeimos pamoką – Padėkos aitvaro, šios dienos simbolio, kūrimą. Po pamokos mokyklos koridoriai pasipuošė gražiausiais padėkos ir gerumo žodžiais, laimingų šeimų receptais bei nuotraukomis. Kiekvienas turėjo galimybę parašyti nuoširdžius padėkos žodžius savo artimiausiems žmonėms, tiems, kuriuos myli, gerbia ir yra dėkingi. Pavasariniai žiedai, gražiausi žodžiai ir padėkos mokyklos mokinių tėveliams, šypsenos, nuotaikingas koncertas – antroji Padėkos dienos dalis.
Šventė baigėsi, tačiau ne širdyse. Daugeliui iš mūsų dėkingumo galią padėjo atskleisti Padėkos diena – nuostabus renginys, įžiebęs gerumo, nuoširdumo, atjautos kibirkštėlę kiekvieno dalyvavusiojo širdyje.