Atverstas dar vienas gerumo ir nuoširdumo puslapis
Geriausia doro žmogaus gyvenimo dalis yra jo maži, neįvardyti, geri darbai ir meilės kupini poelgiai, nes kaip sako išminčiai „ …didžiosios malonės sklinda iš dangaus, o mažosios iš žmogaus“. Tokių minčių vedini gegužės 5 d. Švenčionių vidurinės mokyklos bendruomenės nariai rinkosi į nuostabią, laiko subrandintą šventę – Padėkos dieną. Šios ypatingos šventės su neramiu džiugesiu ir lengvu virpuliu laukėme ne vienas. Supratome, jog atėjo metas stabtelėti ir gerai įsižiūrėti, kuo šie metai mūsų mokyklos bendruomenei buvo džiugūs ir kuo dosnūs. Norėjosi įvertinti didesnius ar mažesnius geradarių atliktus darbus arba auką, kad šie darbai būtų atlikti.
Padėkos dienos šventė prasidėjo Visų Šventųjų bažnyčioje, kurioje bendruomenė susirinko padėkoti Dievui už nuveiktus darbus bei visas kitas Viešpaties malones. Visus dalyvavusius stulbinte stulbino ceremonijos iškilmingumas, o klausydamiesi dekano V.Smagurausko žodžių apie kūrinijos slėpinius, apie žmogaus egzistenciją bei mūsų viltį, pranokstančią tai, kas žemiška, privertė susimąstyti kiekvieną. Žvelgiant į susirinkusiųjų veidus buvo matyti, jog visi išgyveno rimtį ir susikaupimą klausydamiesi didžių tiesų bei ieškodami tinkamų žodžių, kuriais galėtų išreikšti nuoširdžiausią dėkingumą ir meilę.
Pavasariniai žiedai, gražiausi žodžiai, šypsenos ir nuotaikingas koncertas – antroji Padėkos dienos dalis. Po rimtų apmąstymų ir maldos Visų Šventųjų bažnyčioje, mokyklos šventinimo, skambutis kvietė į Padėkos pamoką. Prieš renginį visą savaitę mokykloje veikė „Padėkų paštas“, todėl gerų žodžių netrūko. Kiekvienas turėjo galimybę parašyti nuoširdžius padėkos laiškus savo artimiausiems žmonėms, tiems, kuriuos myli, gerbia ir yra dėkingi, arba tiesiog išreikšti padėką ant spalvingo popierinio delniuko, kuris reiškė artumo ir dėkingumo jausmą. Atrodė, ar galima dar už ką nors dėkoti ant Padėkos sienos perskaičius tokius žodžius: „dėkoju už save, už tai, kad turiu nepakartojamą dovaną gyventi; už nuostabiausius žmones, kurie mane supa; už mamą, tėtį, brolį; už vienintelį ir labiausiai mylimą žmogų, už tai, kad mes puikiai sutariam, vienas kitą suprantam, palaikom ir labai labai mylim; už tai, kad moku džiaugtis smulkmenomis; už tai, kad turiu kur gyventi, ką valgyti; už tai, kiek daug mes turime; už tai, ką gauname kasdien, nors ir paprasčiausią šypseną, nuoširdų žvilgsnį, gaivaus oro gūsį, saulės spindulėlį, bučinį, saldumynus ar apkabinimą, tiesiog dėkoju pasauliui, kad jis toks sklidinas gėrio ir kupinas neišsemiamų galimybių.“ Pasirodo, galima. Tiesą sako žmonės, jog gerumo ir meilės niekada nebus per daug. Klasių valandėlių metu kiekvienas auklėtojas su savo mokiniais, jų tėveliais ir kitais svečiais buvo be galo išradingi ir kūrybingi. Vieni labiau stengėsi suvokti šios dienos reikšmę ir mokė susitelkti ties gėriu, esančiu mūsų gyvenime, įvertinti tai, ką turime, kiti – padėkos etiketo gudrybių, svarbios patirties, kuri padės palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, tačiau visi jie sugebėjo padaryti viena – padėjo įsisąmoninti, jog būti geru žmogumi ir stengtis to siekti yra didžiulė vertybė. O jei labai sunku, tai per dieną reikia tik pasiryžti padaryti bent po vieną gerą darbą kito žmogaus atžvilgiu. Jeigu kam nors iškilo klausimas: „O kas vis dėlto man iš to?“- nė neabejoju, jog išgirdo nors ir idealistinį, bet labai svarbų atsakymą – jei esi geras žmogus, tuomet ir tave patį pradeda supti tik geri žmonės ir po truputį tokiu būdu pasaulis gali tapti geresnis.
Pasibaigus Padėkos pamokoms atrodė, jog pavasariniai žiedai ir gražiausi žodžiai jau išdalinti, tačiau tai buvo netiesa. Nei šypsenų, nei puikios nuotaikos, nei pavasarinių žiedų, o juo labiau gražių žodžių netrūko šventinio koncerto metu. Po renginio vedėjos mokytojos A.Šinkūnienės kvietimo negailėti padėkų, gražiausių emocijų ir pagarbos visiems, kurie padėjo, privertė nusišypsoti, padovanojo nuostabių akimirkų ar tiesiog buvo šalia, skambėjo dar neišsakyti ir, ko gero, patys nuoširdžiausi bei drąsiausi dėkingumo ir meilės žodžiai tėveliams, mokytojams, draugams, seneliams ir močiutėms. Jiems buvo skiriami patys linksmiausi šokiai, ir pačios skambiausios dainos. Vėliau mokyklos direktorius J.Semaško teigdamas, jog padėkų kaip ir meilės nebus per daug, apdovanojo puikių mokymosi ir sporto rezultatų pasiekusius mokinius, aktyviai ugdymo procese dalyvavusius ir mokyklai padėjusius tėvelius bei mokytojus.
Šventė baigėsi, tačiau ne širdyse. Buvo aišku, jog yra vienas trumpas žodelis, kuris visose kalbose turi daugiau prasmės, negu kiti žodžiai. Tai žodis „Ačiū“. Daugeliui iš mūsų jo galią padėjo atskleisti Padėkos diena – nuostabus renginys, įžiebęs gerumo, nuoširdumo, atjautos kibirkštėlę kiekvieno dalyvavusiojo širdyje. Tad tikimės, jog ši šventė taps gražia mokyklos tradicija.
2011-05-05
