2018 m. vasario 14 d. 8c ir 8r klasių mokiniams vyko integruota ugdymo karjerai ir informacinių technologijų pamoka, kurios metu kartu su mokytojomis Liudmila Semaško ir Alina Bura keliavome į Švenčionių užkardą.
Ten mus pasitiko du pasieniečiai, kurie pirmiausia papasakojo apie užkardą. Po to keliavome į stebėjimo kambarį, iš kurio, pasirodo, galima pamatyti visą užkardos teritoriją, stebimą net 600 kamerų! Vėliau pareigūnai rodė trumpą filmą apie pasieniečius ir jų mokymą. Pasibaigus filmui, vyko diskusija apie tai, kurie gi iš mūsų norėtų būti pasieniečiais. Iš pradžių nebuvo ne vienos rankos, bet po kiek laiko, jau įsidrąsinę, rankas į viršų pakelė kone pusė vaikų. Vėliau ėjome žiūrėti, kaip kinologai dirba su šunimis. Tai buvo turbūt pati įdomiausia išvykos dalis. Mums pademonstravo, kaip šunys reaguoja į pagrindines komandas: „sėdėt“, „prie kojos“, „gulėt“. Taip pat parodė, kaip šunys mokomi pulti pažeidėją. Tai buvo labai įspūdinga. Po „parodomosios programos“ mes gavome užduotį – būti sienos pažeidėjais, kurie slepiasi miške. Trys vaikai su vienu iš pasieniečių pasislėpė už kiek tolėliau esančios eglės, o šuo turėjo juos surasti. Ir tai tikrai ilgai neužtruko, nes keturkojis pasienietis – tikras pareigūnas ir surado, atrodo, akimirksniu. Vaidinti šią situaciją buvo šiek tiek baisoka, nes suradęs tariamus pažeidėjus ir prie jų pribėgęs, šuo nesitraukė nuo jų ir lojo, žiūrėdamas pasieniečiui tiesiai į veidą. Tuomet mums atrodė, kad tuoj jis už ko nors griebs, bet be komandos, kaip vėliau paaiškino pareigūnai, jis pats veiksmų nesiima. Supratę, jog sienos pažeidėjų vaidmenų atlikimas pavojaus nekelia, o draugų pasakojimai apie patirtą jausmą labai emocingas, atsirado ir didesnis būrys mokinių, kurie šuns pareigūno buvo greitai surasti.
Tuo ir baigėsi mūsų milžinišką įspūdį palikusi išvyka į Švenčionių užkardą, bet toli gražu ne veikla, kurią susiplanavome su ugdymo karjerai ir technologijų mokytojomis. Mūsų laukia dar ne vienas rimtas ir atsakingas darbas.
Agnė Semėnaitė,
8C klasė
