Meilė gimtajam kraštui gimsta per jo pažinimą, per gilesnį papročių ir tradicijų žinojimą. Tokią galimybę turi mūsų mokiniai lankydamiesi mokyklos muziejuje. Užsuka jie čia įvairių renginių metu, per klasės valandėles ir dalykų pamokas. Lapkričio 26 d. per lietuvių kalbos pamoką apsilankėme kartu su 5b klase ir mokinių auklėtoja Irena Čebruk.
Pamokos tikslas – susipažinti su muziejuje eksponuojama knygų paroda apie Švenčionių kraštą ir jo žmones. O knygų išties daug. Mokinius labai sudomino Š. Laužadžio knygos ,,Yra šalis, kur senos girios ošia“, ,,Švenčionių krašto legendos“. Šiame leidinyje galima rasti sakmę apie Kančiogino ežerą, apie Lino verdenės šaltinį, sužinoti Kunos upelio paslaptis. Parodoje puikavosi nuotraukų albumas ,,Švenčionių rajono bažnyčios“, knyga apie garbų profesorių Česlovą Kudabą. Galėjome pasiskaityti vieną kitą posmą iš A. Jakšto eilėraščių knygų apie mūsų krašto gamtą .Labai įdomios Švenčionių krašto ugdytinio J. Juodagalvio knygos. Viena iš jų ,,Švenčionių kraštas“, kurioje daug dėmesio skiriama mūsų mieste mokytojavusio lituanisto S. Kadzevičiaus veiklai, jo darbams. Kitoje J. Juodagalvio knygoje ,,Švenčionys : – dvaras- miestelis- miestas“ apžvelgta Švenčionių istorijos raida nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, galima pamatyti nemažai dokumentų, nuotraukų. Mokinius sudomino albumai apie mūsų rajono gamtą, žvėris ir parkus.
Mokiniai buvo paprašyti pasirinkti knygą ir, trumpai pasiruošus, pristatyti ją savo bendraklasiams. Vieni knygą rinkosi pagal viršelį, kiti pagal paveikslėlius, tretiems reikėjo mokytojo patarimo. Penktokams buvo smagu knygose pamatyti savo kaimo kryžių, perskaityti pažįstamą pavardę, išgirsti legendą apie gerai žinomą vietovę, mintimis nuklysti į gimtojo miesto praeitį. Penktokai labai stebėjosi pamatę tiek daug knygų apie Švenčionių kraštą ir žmones, jų akyse buvo galima įžvelgti didžiavimąsi savo gimtosiomis vietomis.
Kiekvienas turi žinoti savo gimtojo krašto istoriją, domėtis jo praeitimi, krašto tradicijomis ir turima informacija pasinaudoti pamokose. Džiaugiamės, kad mokykloje yra tokia vieta, kurioje galime vesti klasės valandėles, dalykų pamokas, išgerti puodelį žolelių arbatos, pabendrauti.
Lietuvių kalbos mokytoja Aušra Kurpienė