Metų pabaiga visada būna turtinga šventinių renginių. Ne išimtis ir šie metai. Visą gruodžio mėnesį mokykloje veikė kalėdinis paštas, mokykla buvo papuošta kalėdinės tematikos dekoracijomis, vyko įvairūs renginiai.
Adventinės vakaronės muziejuje
Adventas – ramybės ir susikaupimo laikas, dvasinio apsivalymo metas. Nors šiais laikais daugelis pamiršta advento svarbą ir gyvena įprastu ritmu, vis dėlto pravartu atsigręžti į tradicijas. Taip į mokyklos muziejuje vykusias adventines popietes kvietė jaunieji muziejininkai, kurie pasakojo apie Kūčių ir Kalėdų papročius.
,,Advento rimty susimąstom“
,,Advento rimty susimąstom“
Gruodis – ypatingas mėnuo, ir ne tik todėl, kad atneša pasikeitimus į gamtą ir į mūsų sielas, bet ir todėl, kad tai – Advento mėnuo. Adventas – rimties, susikaupimo ir dvasinių apmąstymų metas. Tai laikas, skirtas kūnui ir sielai apsivalyti. Palydėdami nueinančius metus, stengiamės suskaičiuoti savo gerus darbus, pasižadame būti dar geresni, pakantesni vieni kitiems. Pasigaminame Advento vainiką ir skaičiuojame dienas iki Kūčių. Nuo senų laikų Advento laikotarpis visiems buvo šventas, pilnas netikrumo ir laukimo metas. Advento – Kalėdų metu vakarodamas jaunimas ne tik dainuodavo ir žaisdavo, bet ir visokius atsitikimus pasakodavo, mįsles mindavo, į kalbą patarlių ar posakių įpindavo.
Norėdami įprasminti šį laikotarpį, trumpam pamiršti kasdienius darbus, apsidairyti aplinkui, apsivalyti nuo savo blogų minčių, nuo gruodžio 12 d. iki gruodžio 19 d. rinkosi mūsų mokyklos mokiniai į adventinę – kalėdinę popietę ,,Advento rimty susimąstom“, kuri vyko mokyklos muziejuje. Popietes kiekvienai klasei atskirai vedė jaunosios muziejininkės – 6B, 6C, 7A, 7C, 7D kl. Mokinės, vadovaujamos ,,Jaunųjų muziejininkų” būrelio vadovių Liudmilos Semaško ir Ramunės Skripskaitės Li. Mokiniai buvo supažindinti su Advento, Šv. Kalėdų tradicijomis, simbolika, Kūčių vakaro papročiais, tradicinio stalo paruošimu. Vaikai žaidė žaidimus, minė mįsles, būrė burtus, dainavo. Visi susirinkusieji turėjo galimybę prisidėti prie eglutės žaisliukų sukūrimo. Nuo rankų šilumos išsiskleidę kankorėžiai virto pačiais gražiausiais ir prasmingais papuošimais.
Mokiniai ir jų mokytojai prie simbolinio Kūčių stalo vaišinosi tradiciniais Kūčių valgiais. Prasminga, jauki, šilta popietė maloniai nuteikė artėjant didžiosioms šventėms. Visi tarsi viena šeima vieni kitiems linkėjo laimės, meilės ir Dievo palaimos.
Tikimės, kad visi apsilankiusieji suprato adventinio laukimo esmę, prisiminė senolių tradicijas, pasisotino ne tik karšta arbata ir kūčiukais, bet ir vieni kitų gerumu, atjauta, buvimu drauge.
