,,Sveiki visi, šį gražų rytą jaukiame mūsų mokyklos kiemelyje susirinkę į Saviraiškos dieną“, – tokiais renginio vedėjo žodžiais prasidėjo gegužės 20 d. nepamokinė veikla, įtraukusi visą mokyklos bendruomenę, gausų būrį socialinių partnerių ir tėvų į tikrą veiklų sūkurį.
Saviraiškos diena – tai tradiciškai gegužės mėnesį mokykloje formalųjį mokymą pakeičiantis ir visą dieną trunkantis neformalus ugdymas, kuris padeda mokiniui pažinti ir suprasti save bei supančią aplinką. Neformaliajame ugdyme jaunas žmogus gali išmokti pasitikėti savimi, tapti savarankiškesniu, geriau bendrauti tarpusavyje ir spręsti problemas bei plėsti akiratį. Neformalusis ugdymas, o ypač Saviraiškos diena – tai ir savęs parodymas, demonstravimas, ir galimybė atrasti, pažinti. O tokių galimybių šių metų Saviraiškos dienoje išties buvo, nes joje dalyvavo net šeši mūsų socialiniai partneriai: Švenčionių pasienio užkarda, Švenčionėlių miškų urėdija, Švenčionių policijos komisariatas, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras, Sirvėtos regioninis parkas.
Po šventės (būtent taip ją norisi vadinti) vedėjų išsakytų minčių apie galimybę užsiimti kiekvienam didžiausią malonumą teikiančia veikla, mokyklos direktoriaus J.Semaško žodžių, jog Saviraiškos diena – tai ne tik priminimas, jog mokslo metai artėja į pabaigą, bet ir puiki proga pasidžiaugti savo nuveiktais darbais, pasidalinti gera nuotaika su draugais, pasportuoti, pašokti, padainuoti, turiningai ir smagiai praleisti dieną, prasidėjo kūrybinių ir judrių veiklų ,,estafetė“. Susidomėję susirinkusieji stebėjo mokykloje veikiančių neformaliojo švietimo būrelių pasirodymus, staigmena tapusį pantomimos vaizdelį, kurį parengė ir kartu su mokiniais vaidino iš Ispanijos atvykęs ir šiuo metu Sirvėtos regioniniame parke savanoriaujantis Jordi Tortosa. O kiek emocijų suteikė puikus keturkojų ,,pasieniečių“ pasirodymas! Mokyklos stadione Švenčionių pasienio užkardos kinologai parodė, kaip pasieniečiams gelbsti tarnybiniai šunys. Buvo labai įdomu stebėti, kaip puikiai jų augintiniai vykdo komandas, įveikia kliūtis, suranda daiktus ir parodo, kad jau savo darbą atliko, kaip jie pasiveja ir sulaiko ,,sienos pažeidėjus“. Tačiau tai buvo, galima sakyti, tik pradžia – kiekvienos klasės komandos laukė orientacinės varžybos, kurioms užduotis sugalvojo ir pateikė minėti socialiniai partneriai. Visi jie savo ,,stotelėse“ buvo parengę ypatingas užduotis: įveikti kliūtis bėgant, šliaužiant, važiuojant dviračiu ir kt. Komandoms, kurių sudėtyje buvo ir mokinių tėveliai, broliai ar sesės, teko rengtis gaisrininko uniformą, šaudyti iš pneumatinio šautuvo, atsakyti į daugybę klausimų, spręsti kryžiažodžių, atlikti kitų įvairiausių užduočių. Stebėdamas komandas, negalėjai nesižavėti jų entuziazmu, draugiškumu, atsakomybe už kiekvieną komandos narį ir, žinoma, noru tapti pačiais greičiausiais ir geriausiais.
Kol vieni mokiniai demonstravo savo aštrų protą, greitį, koordinaciją, taiklumą, kiti lavino meninius gebėjimus – piešė. Ir piešė jie ne pieštukais, flomasteriais ar dažais, o augalų lapeliais, žiedlapiais, akmenėliais, žieve ir kt. Pasirodo, šios netradicinės piešimo priemonės kuo puikiausiai tinka patiems slapčiausiems talentams atskleisti, o ypač tada, kai to imasi nepaprastai kūrybinga mokytoja, etnokultūros mokykloje puoselėtoja M.Gailiušienė. Jos ir jos mokinių darbai visada skleidžia meilę, šilumą ir gėrį. Ne išimtis ir šie, atlikti neįprasta technika, visi labai žavūs ir originalūs.
Pasibaigus veikloms lauke, visi susirinko į aktų salę. Ir kol vertinimo komisija skaičiavo taškus ir aiškinosi, kas šią dieną buvo patys greičiausi, kūrybiškiausi, originaliausi, draugiškiausi, mūsų socialiniai partneriai, vadovaujami Švenčionių pasienio užkardos vado A. Andrulionio, organizavo diskusijas su mokiniais, mokytojais, tėveliais ir stebėdami filmuotą dienos medžiagą (o tuo pasirūpino ugdymo karjerai mokytoja L.Semaško) dalijosi dienos įspūdžiais, kalbėjosi apie tai, kas motyvuoja veikti, kodėl svarbu pažinti save, sužinoti apie karjeros, lyderystės, asmeninių savybių ugdymo principus. Vertinimo komisijai suskaičiavus, o direktoriui paskelbus ir įteikus apdovanojimus, lyderių pozicijomis džiaugėsi 5B, 5A ir 5C klasės. Akylūs buvo ir socialiniai partneriai – jie taip pat iš visų veiklose dalyvavusių mokinių išskyrė lyderius ir jiems įteikė atminimo dovanėles. Nuoširdžius padėkos žodžius direktorius visos mokyklos bendruomenės vardu išsakė Saviraiškos dienoje bendradarbiavusiems socialiniams partneriams, ne vienoje integruotoje pamokoje dalyvavusiems, su mokiniais bendravusiems savanoriams: italui Lorenzo Marotti ir ispanui Jordi Tortosa, ir nuolatiniams mūsų partneriams – mokinių tėvams.
Apibendrinant norisi pasakyti, jog Saviraiškos diena paskatina nepamiršti, kad pilnaverčiam jauno žmogaus gyvenimui itin svarbu ne tik formalios mokykloje įgytos žinios, bet ir saviraiška, gebėjimas bendrauti, noras būti pilnaverte, laisva ir savarankiška asmenybe. Saviraiškos diena dar labiau suartino mus su socialiniais partneriais, kurie netradiciškai, labai kūrybiškai ir originaliai perteikė mokiniams savo profesijų subtilybes. Tokia veikla – tai puikus įrodymas, kad neformalus švietimas gali būti lankstus ir gyvas, o mokykla – atvira visuomenei, kaitai ir naujovėms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Stuglienė
