Kai mokyklos vidaus kultūra paremta pagarbiais tarpusavio santykiais, pasitikėjimu bei empatija, vyrauja nuoširdus bendradarbiavimas, atsiranda tapatumo su bendruomene jausmas. Tokį jausmą pajutome rudeniškai saulėtą spalio 27 dieną – Švenčionių progimnazijos bendruomenės dieną. Tądien nuo pat ankstyvo ryto progimnazijoje ėmė šurmuliuoti visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Vieni smagiai šnekučiuodamiesi, juokaudami, kiti labai rimti, susikaupę skubėjo į progimnazijos bendruomenės veiklas. Be abejo, mes galime pasigirti, jog progimnazijoje yra ne viena graži, gilias tradicijas turinti šventė, daug prasmingų visą bendruomenę apimančių renginių, tačiau ši pirmą kartą organizuota diena buvo ypatinga – ji skirta puoselėti bendruomeniškumui, kuris kuria asmenybę, galvojančią ne tik apie save, bet ir šalia esantį
Organizuodami progimnazijos bendruomenės dieną ir stiprindami bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius, asmeninės atsakomybės prisiėmimo, įvairovės pripažinimo ir tolerancijos vertybes, skatinome visus bendruomenės narius būti aktyviais ir dalintis idėjomis organizuojant netradicines veiklas ir jose dalyvaujant. Pamąstę apie tai, kas padėtų mūsų vaikams tapti dar laimingesniems, kokios veiklos būtų įdomios kiekvienam bendruomenės nariui, tą dieną kasdienes tvarkaraščio pamokas pakeitėme kitomis: klasės bendruomenės pamokomis, protmūšiais, rašinių konkursais, sporto varžybomis.
Kūrybiškose, turiningose ir įsimintinose klasės bendruomenės pamokose vyko įvairūs teminiai pokalbiai, padedantys mokiniams pažinti save, pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis, ugdytis gebėjimą vertinti ir pristatyti save, įsivertinti pasiektą kompetencijų lygį, planuoti tolimesnį mokymąsi, reflektuoti. Klasių auklėtojai, kai kuriose klasėse mokinių tėveliai ir patys mokiniai, organizavo įvairius pažintinius, psichologinius, loginius ir kitus žaidimus, skatinančius kitų pripažinimą ir teigiamą mikroklimato kūrimą. Dalydamosi patirtimi, keisdamosi nuomonėmis klasių bendruomenės šiltai pabendravo, pasidalino pastebėjimais, patirtimi, pasitikrino savo suvokimą įvairiais klausimais, sustiprino ir pažino naujų organizacinio darbo metodų. Norėtųsi akcentuoti tai, jog kiekvienas klasės bendruomenės narys buvo ,,matomas”, kiekvienas mokinys ir netgi pats nedrąsiausias galėjo išreikšti save ir pajusti, jog yra svarbus ir reikalingas.
Didelis būrys azartiškų ir galvotų mokinių, žinoma, ir tėvelių bei mokytojų rinkosi į aktų salę – į protų mūšius, kurie buvo organizuoti kiekvienam klasių koncentrui. Visų protmūšių metu vyko tikros smegenų kovos, nes visos komandos buvo nusiteikusios pergalingai, nepaisant to, jog organizatorių parengti klausimai bei užduotys dažnai buvo kietas riešutėlis, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir sumanumo bei loginio mąstymo. Tačiau niekas komandų neišmušė iš vėžių, o ypač penktų klasių, kurios kovodamos dėl ,,Šauniausios šeimynėlės titulo“ ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir kūrė eiles, vaidino, atlikinėjo užduotis užrištomis akimis ir kt. Smagu, jog mokiniams patinka įvairūs linksmi, komandiniai, o ypač intelektualūs žaidimai. Dažnai jie tai priima tiesiog kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų, tuo pačiu – tai yra ir tarpusavio pagalba, sutarimas bei bendras mokymasis. O kai komandoje be klasės draugų dar yra penki tėveliai, kurie labai stengiasi atlikti visas užduotis, padaryti viską, kad tik komanda nugalėtų (toks ir yra konkursų tikslas), ryžtas ir atsakomybės jausmas tik stiprėja.
Progimnazijos bendruomenės dieną teko paimti į rankas ir rašiklius ir pasidalinti savo mintimis apie tai, koks yra ar turėtų būti idealus mokytojas ir mokinys, kokį save ir savo progimnaziją įsivaizduoji ateityje, kokią Lietuvą ar gimtąjį miestą (kaimą) kurs ar kuria kiekvieno mūsų karta. Nors rašinių temos iš anksto buvo nežinomos, smagu, kad minčių netrūko nė vienam rašančiajam. Po neilgų pamąstymų jos visos sugulė ant popieriaus lapų. Rašė visi – mokiniai, tėvai, pamokoje dalyvaujantys mokytojai. Visi turėjo planų, svajonių, ateities vizijų, kurios, kaip rašė rašinių autoriai, tikintys, jog taps realybe: ,,Mūsų progimnazija vadinsis karališkąja progimnazija, nes joje labai gera“, ,,joje daug nuostabių istorijų, prisiminimų“, ,,mano namai bus Švenčionyse, nes čia gyvenu aš ir čia gyvens mano šeima“, ,,norėčiau, kad mano tėvai būtų sveiki ir laimingi, o sesė spindėtų kaip saulė. Jei jie bus laimingi, aš irgi būsiu laimingas“, ,,mes turime užaugti dorais, gerais Lietuvos piliečiais“, ,,aš būsiu apkeliavęs daug šalių ir garsinsiu Lietuvos vardą savo pasiekimais“…
Progimnazijos bendruomenės dieną ūžė ir sporto salė. Kiekvieną pamoką netilo teisėjų švilpukai ir sirgalių šūksniai, nes aikštelėje rungėsi stipriausios klasių komandos. Nors dominavo gera nuotaika ir šypsenos, tačiau ir estafetėse, ir kvadrato bei mini futbolo rungtynėse vyko atkakli kova, nes visos komandos buvo nepaprastai azartiškos ir greitos, o aistringi sirgaliai labai emocingai palaikė savo komandos narius, skandavo šūkius, mojavo plakatais. Na, o kai toks palaikymas, ir vėlgi – komandoje savo jėgų negaili tėtis ar mama – tai noras nugalėti tampa dar didesnis. Nepaisant to, jog kaip ir visose varžybose buvo išaiškinti nugalėtojai, tikrąja varžybų laimėtoja galima buvo skelbti puikią nuotaiką. Ji užvaldė visus dalyvius, kurie jau iš karto po varžybų ėmė planuoti kitas panašias veiklas.
Dienai artėjant į pabaigą, vyko refleksija, kurios metu prie apskrito stalo buvo aptarta veikla, pasidžiaugta turininga ir kūrybinga diena, po jos – pilnutėlėje aktų salėje įteikti apdovanojimai protmūšių, sporto varžybų, progimnazijos bendruomenės dienos logotipo konkurso nugalėtojams bei aktyviausiems, laiko, idėjų, žinių ir jėgų negailėjusiems tėveliams, išsakytos visos bendruomenės dienos metu susikaupusios mintys, kurias, manau, labai suprantamai ir aiškiai išreiškė į bendruomenę kreipęsis direktorius Jurij Semaško ir šeštokai Smiltė ir Mantas. ,, Mes – bendruomenė, – teigė jie, – kurioje vyrauja atvirumas, įtampos nebuvimas ir įvairumas, geranoriškumas, pagarba vienas kitam, noras veikti. Mes tikime vienas kitu, laukiame vienas kito, gerbiame vienas kitą, visi jaučiamės reikalingi ir visi siekiame bendrų tikslų.“ Renginio pabaigoje daug žiūrovų aplodismentų sulaukė nuotaikingas progimnazijos meno kolektyvo ,,Šaltinėlis“ koncertas. Skambi daina, smagus šokis dar labiau sustiprino emocinius ryšius ir bendrumo jausmą, o trykštanti jaunatviška energija ir veržlumas įkvėpė tęsti pradėtus darbus ir kurti naujus.
Pasibaigus Progimnazijos bendruomenės dienai dar ilgokai netrūko teigiamų emocijų, šiltų žodžių, pašnekesių, įrodančių, jog tai, ką darome, yra gerai. Mes įsitikinome, jog neužtenka turėti pedagogikos ir psichologijos žinių, išmanyti vaiko fizinės ir psichinės raidos ypatumus, o reikia glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, norėti burtis ir veikti didesnėje ugdytojų ir ugdytinių bendruomenėje.
Norime nuoširdžiai padėkoti tėveliams, kurie gausiai atvyko į mūsų organizuojamą renginį. Progimnazijos bendruomenės dieną tėveliai savo pavyzdžiu įrodė, kad jie yra ne svečiai, o aktyvūs progimnazijos bendruomenės nariai, kurie rodo iniciatyvą, įsitraukia į konkrečias veiklas ir skatina savo vaikus dar drąsiau jaustis ir siekti savo tikslų. ,,Mes jaučiamės laukiami ir reikalingi, – sakė jie, – ir esame pasiryžę dar daugiau prisidėti prie savo bendruomenės“.
Tikimės, kad Progimnazijos bendruomenės diena taps dar viena tradicija, kuria mes pagrįstai didžiuosimės. Juk šilti santykiai ir tikras bendravimas tarp visų bendruomenės narių gali sukurti jaukią aplinką mūsų vaikams mokytis ir tobulėti. Tik esant visuotinam sutarimui ir susitelkimui bei kuomet atskiras bendruomenės narys jaučiasi įsipareigojęs bendram tikslui, galima pasiekti svarbių rezultatų, kurių pavieniai žmonės pasiekti nesugebėtų.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
