Kategorijos „Veikla“ archyvas

,,Sakmių ir padavimų skrynią atvėrus“

Spalio 15 d. neformaliojo užsiėmimo „Pažink savo kraštą“ nariai dalyvavo renginyje, skirtame vietovardžių metams paminėti. Renginys „Sakmių ir padavimų skrynią atvėrus“ vyko Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos skaitykloje. Renginio metu buvo pristatytos mūsų kraštiečio, rašytojo, aplinkosaugininko Šarūno Laužadžio knygos: „Padavimai apie Lietuvos vietovardžius“ ir „Sakmės ir padavimai apie Nalšios žemę“. Klausydamiesi knygų autoriaus sužinojome, kaip gimsta sakmės ir padavimai, per jas susipažinome su savo krašto istorija.

Renginyje taip pat buvo galimybė susipažinti su Šarūno Laužadžio dukters doc. dr. Agnės Laužadytės-Tulienės tapyba bei žodine kūryba ,,Gal pamatysi tai, ką pasakyt norėjai…“

Džiugu, kad galime didžiuotis mūsų kraštiečių darbais.

Indrė Bečelytė, 8b klasė

Ekskursija į Vilnių

Vieną lietingą, bet džiaugsmingą rudens dieną kartu su 6c klase išsiruošėme į ekskursiją. Vedami smalsumo ir puikios nuotaikos rinkomės į klasę. Išvykos pradžioje klasės auklėtojos mums priminė elgesio taisykles. Lipančius į didžiulį autobusą mus pasitiko besišypsantis vairuotojas Vytautas, kuris aiškiai ir garsiai per mikrofoną pasakė elgesio autobuse taisykles. Užsisegę saugos diržus leidomės į įspūdžių  kupiną kelionę.

Pirmiausia aplankėme zoologijos sodą „Zooparkas“. Gidai mums pasakojo apie jame gyvenančius gyvūnus, paukščius, žuvis. Matėme vienintelį zooparko plėšrų žinduolį surikatą, stambiausią pasaulio graužiką kapibarą, barzdotą driežą agamą, miniatiūrines bezdžionėles, švilpikus, šikšnosparnius, salamandras ir daugelį kitų gyvūnų. Glostėme vėžliuką, gyvalazdę, karališką gyvatę, šimtakojį, smauglį ir kitus augintinius. Buvome įėję į triušiukų zoną ir galėjome su jais žaisti, bendrauti, draugauti. Didžiausią triukšmą zooparke kėlė spalvingosios papūgėlės. Jos žiūrėdamos į mus kraipė galvas, tarsi norėdamos mus perprasti, susipažinti .Mums labiausiai patiko akvariumas su įvairiaspalvėmis žuvytėmis. Jų ten buvo tikra gausybė ir tokios visos gražios, spalvingos, skirtingų dydžių ir formų. Jas galėjai rankomis lengvai sugaudyti. Žuvytės, matyt, jau yra pripratusios prie lankytojų, todėl į mus nekreipė dėmesio, nors mes ir makalavome rankas sukišę į akvariumo vandenį.

Pastebėjome, kad gyvūnai daugiausia minta vaisiais ir daržovėmis, nes daugelyje narvelių buvo pripjaustyta bananų ir agurkų. Smagu buvo vienoje vietoje pamatyti tokią gausybę įvairiausių gyvūnų, tik gaila, kad jie čia gyvena uždaryti narveliuose, prikamšytuose dirbtinių augalų, o ne laisvėje.

Atsisveikinę su gyvūnais ir papietavę, traukėme apžiūrėti Vilniaus gynybinės sienos išlikusių fragmentų. Čia mus taip pat lydėjo malonūs gidai, kurie išsamiai ir įdomiai dalijosi informacija. Sužinojome daug nepaprastų istorinių dalykų. Pasirodo, gynybinė siena buvo pradėta statyti tam, kad apsaugotų miestą nuo besiveržiančių  totorių. Sienos aukštis virš žemės siekia iki 6–7 metrų ir dar 3 metrai jos yra po žeme. Sienų storis apačioje yra iki 1,5 metro, o viršuje iki 1metro storio. Siena turėjo 9 vartus ir 2 bokštus. Taikos metais ją saugojo 24 sargybiniai. Vieną iš jų mums pavyko prakalbinti. Tai buvo labai įspūdingas momentas. Jo pasakojimas privertė susimąstyti apie tai, kas mes esame, kiek mes branginame savo protėvių palikimą, apgintą žemę, istoriją. Jis lygina save su dabartine moterimi iš troleibuso, kurios niekada nematė, tik viliasi kada nors sutikti. Jos mielas, malonus balsas sklinda kas kartą, kai ji praneša keleiviams stotelių pavadinimus, pasiklausia, ar visi yra pasirūpinę atšvaitais, kai  nukrinta troleibuso ūsai, rūpinasi visų saugumu ir yra lyg miesto sargybinė.

Palei miesto gynybinę sieną tekėjo upelis iš daugybės Vingrių šaltinių, kuris taip pat tarnavo miesto saugumui. Iš buvusių šaltinių šiandien beliko tik autobusų stotelės pavadinimas. Liūdna… Gerai, kad nors iš buvusių 9 vartų vieneri išliko iki šių dienų. Tai Aušros vartai. Jie yra garsūs visame, ypač krikščioniškame, pasaulyje, nes ten yra stebuklingas Aušros vartų Mergelės Marijos paveikslas. Čia iki šių dienų gausiai renkasi piligrimai. Gynybinės sienos vėliau buvo parduodamos dalimis, todėl iki šių dienų yra išlikę tik atskiri jų fragmentai. Džiugu, kad dabar Vilniaus senamiestis yra įtrauktas į Unesco  pasaulio paveldo sąrašą. Tai reiškia, kad saugoma viskas, kas išlikę iki šių dienų, ir griežtai prižiūrimos naujos statybos. Tik saugodami ir brangindami turėsime ką parodyti ateities kartoms.

Kupini malonių įspūdžių ir pasisėmę naujų žinių, pavargę, bet laimingi grįžome namo. Nuoširdus ačiū klasės auklėtojoms Laimutei ir Rimantei už gyvas istorijos pamokas, kurios giliai įsirėžė atmintyje, už suorganizuotą įdomią, prasmingą, naudingą ekskursiją. Ačiū gidams, mus lydėjusiems ekskursijų metu ir aiškiai, suprantamai pasakojusiems įvairiausias įdomybes. Ačiū maloniam ir besišypsančiam vairuotojui Vytautui, mus saugiai vežusiam kelionės metu. Ačiū gerbiamoms  mamytėms ir tėveliui, kurie lydėjo mus visos kelionės metu.

 Dominykas ir Matas Sinkevičiai, 6a klasė

Vilniaus katedros požemiai ir lobynų istorija

Spalio 2 dieną mes, 5a klasės mokiniai ir klasės auklėtoja,  vykome į Vilnių ir dalyvavome edukaciniame užsiėmime „Vilniaus katedros  požemių lobynai“.

Ekskursijos metu susipažinome  su viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje – Vilniaus katedra. Nusileidę  į paslaptingus jos požemius, apžiūrėjome  ten saugomus archeologinius radinius, senuosius palaidojimus ir karalių mauzoliejų. Taip pat aplankėme  Bažnytinio paveldo muziejų, kuriame pristatomi įspūdingiausi auksakalystės šedevrai – Vilniaus katedros lobynas. Sužinojome, jog ne kartą lobyno daiktai buvo įkeisti, susidėvėję, perlydyti. Tai, kad vertinga lobyno dalis pasiekė šiuos laikus, prilygsta stebuklui. Po edukacinio užsiėmimo apžiūrėjome vieną gražiausių bažnyčių Europoje  – šv. Onos bažnyčią, pasivaikščiojome Sereikiškių parke.

Ši mūsų kelionė į Vilnių – pirma mokslo metais. Esame labai patenkinti, kad linksmai ir turiningai praleidome laiką ir įtvirtinome mokykloje įgytas Lietuvos istorijos žinias.

Ugnė Maslianikaitė ir Danielė Babičevaitė, 5a klasė

Su Mokytojo diena!

Ankstų spalio 4-osios rytą Švenčionių progimnazijos koridoriuose skambėjo skardūs mokinių balsai, tvyrojo jauki, šventinė atmosfera. Prie pat durų mokytojus pasitiko mokiniai, dovanodami po oro balioną su žinute kaip didžiausios padėkos simbolį. Ne vienas mokytojas rado klasėje staigmeną, nuoširdžius palinkėjimus, gėlių puokštes. Tą dieną mokinių tėveliai, vesdami pamokas mokiniams, mėgino „pasimatuoti“ mokytojo profesiją. Tėveliai, be abejo, įgavę naujos patirties, pasidalino savo įspūdžiais: „Tai buvo visai kitoks, ne stereotipinis šios profesijos matymas, niekada nemaniau, kad būti mokytoju šiandien taip sunku“.

Po dviejų netradicinių pamokų mokytojai aktų salėje rinkosi šventiniam koncertui. Puikių akimirkų dovanojo renginio pradžią vainikavęs filmukas iš nuotraukų, senų mokyklos vaizdų, pamirštų mokytojų veidų. Jis vertė braukti ašaras ypač mokytojus senjorus, atvykusius į atsinaujinusią mokyklą po daugelio metų. Žinoma, ne tik nostalgiškų prisiminimų pliūpsniai, bet ir džiaugsmingos emocijos apėmė renginio metu. Progimnazijos direktorius Jurij Semaško padėkojo mokytojams už energiją, už tuos didelius ir svarbius darbus, kuriuos jie atliko praėjusiais metais, už tai, kad augina savo mokinius, padeda jiems siekti dar geresnių rezultatų, skatina jų motyvaciją ir norą mokytis, garsina savo mokyklą ir gimtąjį kraštą. Sveikindamas su prasminga švente direktorius palinkėjo mokytojams stiprios sveikatos, optimizmo, naujų idėjų ir jų įgyvendinimo, nuolatinės šypsenos veiduose, tikėjimo savimi ir savo mokiniais. Už nuoširdų pedagoginį darbą, kūrybines iniciatyvas ir jų sklaidą direktorius mokytojams įteikė padėkas.  Džiaugdamasis nuoširdžiu darbu rengiant gyvenimui jaunuosius šalies piliečius, šventėje dalyvavęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio vadovas Giedrius Grincevičius visiems mokytojams linkėjo optimizmo, geros nuotaikos ir nepakartojamų mokinių. Nauja, nepakartojama ir žavu buvo tai, kad šventės vedėjai kviesdavo mokytojus į sceną kartu pažaisti, pašokti, pasilinksminti. Tokiu žaismingu būdu buvo tikrinami įvairūs mokytojų gebėjimai, o už pastangas bei ryžtą įteikti apdovanojimai.

Laukiamiausia šventės dalis visgi buvo nominacijos brangiausiems mokytojams. Šios įvairios, žaismingos, perpintos humoru ir nuoširdžia pagarba padėkos salėje sukėlė audringas ovacijas.

Linksma buvo visiems, tiek žiūrovams, tiek ir dalyvavusiems šiame renginyje, tačiau jam pasiruošti prireikė daug laiko. Kiekvieną dieną po pamokų, netgi visų ilgųjų pertraukų metu,  vykdavo repeticijos. Mokiniai savo noru pasilikdavo po pamokų net iki 17 val. ir kartu su mokytoja ruošėsi šventei. „Bet šios repeticijos tikrai nebuvo kančia‘‘ – tvirtino mokiniai. – ,,Dirbdami jautėmės reikšmingi, labai reikalingi. Žodis „reikia“ šįkart pavirto žodžiu „noriu“. Galbūt dėl puikios atmosferos jautėmės lyg namie, lyg subūrę profesionalų komandą, kuri gali viską“.

Visi žiūrovai liko patenkinti, na, o renginio dalyviai įvykdė savo misiją – šią dieną kiekvienas mūsų mokyklos mokytojas tikrai pasijautė svarbiausiu šalies žmogumi. Pasak vokiečių rašytojo J. V. Gėtės, mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų. Taigi, mielieji mokytojai, Jūs esate mūsų didžiausi įkvėpėjai! Jūs esate mūsų šviesuliai, ateities kūrėjai! Tik Jūs esate mūsų motyvacija, padedanti mums tobulėti! Dėkojame Jums. Išlikite tokie ir toliau.

Spalio 4 d. Švenčionių miesto kultūros centre Tarptautinės mokytojų dienos proga mokytojus sveikino rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius ir rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė. Rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius įteikė „Metų mokytojo“ nominacijas ir padėkos raštais apdovanojo rajono mokytojus už nuoširdų pedagoginį darbą ir ugdytinių pasiekimus. Tarptautinės mokytojų dienos proga rajono savivaldybės meras padėkas įteikė trims mūsų progimnazijos pedagogėms: Oksanai Rimašienei, Tatjanai Šalakitskajai ir Svetlanai Kostinai.

Džiugu, kad turime daugybę nuoširdžiai ir atsakingai dirbančių mokytojų, kurių gyvenimą įprasmina veikla ir kūryba, o ypač – darbas iš pašaukimo.

Andrijana Slabodaitė-Stefanskaja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Pažintis su progimnazijos muziejumi

Rugsėjo 27 d. mes su savo klasės auklėtoja Irena Čebruk aplankėme progimnazijos muziejų. Kai įžengėme į jį, apėmė keistas jausmas, nes prieš mūsų akis – įdomūs nematyti daiktai atsirado.

Jaunosios  muziejininkės Evelina ir Aušrinė papasakojo apie muziejuje esančius eksponatus bei apie muziejuje vykstančią veiklą.  Mes labai smalsiai viską apžiūrinėjome. Muziejuje pamatėme senovinius lygintuvus, audimo stakles, verpimo ratelį, žvejybos tinklus. Labai patiko rankomis austas užtiesalas su ryškiomis gėlėmis. Pagalvojome, kiek gi darbo ir šilumos čia įdėta.  Su įdomumu apžiūrėjome  senovines geldas, kurios mums priminė pasaką apie auksinę žuvelę. Muziejuje daug senovinių ąsočių ir puodynių, kai kurie šių indų nepaprastai dailiai išmarginti. Dar muziejuje puikuojasi tautiniai rūbai ir šiaudinės skrybėlės. Jaunieji muziejininkai atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad yra ir nuotraukų, ir albumų apie mūsų progimnazijos mokinius, yra asmeninių parodų, vyksta edukaciniai renginiai.

Mums  viskas buvo labai įdomu, ypač žiūrėti albumus, kuriuose suradome daug pažįstamų veidų. Gaila, kad laikas prabėgo nepastebimai ir mes jau turėjome grįžti į klasę. Klasėje aptarėme matytus muziejaus eksponatus, knygas ir pasidalinome įspūdžiais.

Tą dieną eidami namo pagalvojome, kad būtinai dar grįšime į mūsų mokyklos muziejų dar kartą įkvėpti senovės kvapo ir pabūti praeities pasaulyje.

 5a klasės mokiniai

Progimnazijoje paminėta Pasaulinė gyvūnų diena

Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną, kurios misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės. 1931 m. Italijoje, Florencijoje, Tarptautinės ekologų konferencijos dalyviai pasiūlė spalio 4-ąją, šventojo Pranciškaus, legendinio visų gyvų Žemės padarų globėjo, atlaidų dieną švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų dieną.

Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Pagarba gyvūnams turi būti kiekvieno mūsų moralės norma.

Šiemet mūsų progimnazijos mokiniai aktyviai paminėjo Pasaulinę gyvūnų dieną: dalyvavo minėjime, piešė savo augintinius, fotografavo,  kūrė mini filmukus „Linksmiausias nuotykis su mano augintiniu“. Visi mokinių kūrybiniai darbai buvo pristatyti parodoje, o filmukai dalyvavo ir konkurse. Garbinga filmukų  „Linksmiausias nuotykis su mano augintiniu“ komisija sulaukė daugiau kaip trisdešimties mini  (iki 0, 25 sek.) filmukų ir pagal vertinimo kriterijus atrinko tris  darbus, kurie buvo išsiųsti į rajoninį konkursą. Tai 5c klasės mokinio Tomo Maciulevičiaus  „Debesėlis ir šešėlis“, 7b klasės mokinio Edvino Jakubianeco „Odis šėlsta“ ir 7c klasės mokinio Daniilo Jemeljanovo „Dvi draugės“. Spalio 4 d. Švenčionių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vyko laimėtojų ir dalyvių apdovanojimas. Smagu, kad tarp prizininkų ir mūsų progimnazistai: I vieta – filmukas „Dvi draugės“, III vieta – „Odis šėlsta“. Visi konkurso dalyviai gavo padėkos raštus ir dovanėles. Švenčionių VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Gintaras Markevičius įteikė padėkos raštą visai Švenčionių progimnazijos bendruomenei už aktyvų dalyvavimą kuriant filmukus.

Pasaulinę gyvūnų globos dieną paminėjo ir progimnazijos  ekologinio klubo ,,Žuvėdra“ nariai, kurie spalio 7 d. vyko į, Cijonų kaime įsikūrusį „Paukščių kaimą“. Apsilankę Cijonuose mokiniai susipažino  su ,,Paukščių kaimo’’ sparnuočiais, sužinojo apie ten gyvenančius gyvūnus. Be to, mokiniai nenuvyko tuščiomis, jie nuvežė daug lauktuvių: morkų, obuolių, kopūstų, batono, sėklų, salotų  ir kitų skanėstų. Visi buvo patenkinti ir laimingi. Dėkojame progimnazijos bendruomenei,  Švenčionių VMVT, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioniniam padaliniui už puikią išvyką į „Paukščių kaimą“.

Oksana Gončarova, biologijos, chemijos mokytoja metodininkė, ekologinio klubo ,,Žuvėdra“ vadovė

„Baltijos keliu – į nepriklausomą Lietuvos valstybę!“

 „Labai džiaugiuosi, jog kiekvienais metais vis daugiau žmonių prisideda prie šios gražios iniciatyvos – Konstitucijos egzamino. Pagrindinio šalies įstatymo žinojimas kiekvieną iš mūsų įkvepia būti pilietiškais,  toliau domėtis, saugoti ir gerbti  Konstitucijoje įprasmintas demokratinės valstybės vertybes. Todėl prieš egzaminą kviečiu dar kartą atsiversti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir renginio dieną prisijungti prie jo dalyvių!“, – ragina  teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Jau tryliktus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir partneriais – Mykolo Romerio universitetu, „Visuomenės teisiniu švietimu“ ir „Inlinen“ visus Lietuvos piliečius kvietė laikyti Konstitucijos egzaminą 2019. Jis buvo organizuojamas atskiroms tikslinėms dalyvių grupėms.

Žinių patikrinimo tema susijusi su svarbiu nepriklausomai Lietuvai įvykiu – Baltijos keliu. Todėl organizatorių pasirinktas šūkis „BALTIJOS KELIU – Į NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVOS VALSTYBĘ!“ – artimas ir svarbus  kiekvienam Lietuvos gyventojui. 

Mūsų progimnazija Konstitucijos egzamine dalyvavo  vienuoliktą  kartą, nes norime skatinti mokinių domėjimąsi savo šalimi ir jos valstybingumu. Šiemet norą patikrinti savo žinias išreiškė 21  6–8 klasių mokinys.

I konstitucijos egzamino etape, kuris vyko spalio 3 dieną, pasisekė vienai: Augustei Ivanovai, 7c klasės mokinei. Sveikiname Augustę, patekusią į II etapą, ir linkime sėkmės spalio 17 dieną!

Ramunė Skripskaitė Li, istorijos mokytoja

Mokslinė konferencija ,,Atsidavimas priešistorės tyrinėjimams“ 

Rugsėjo 27 d. grupelė progimnazijos mokinių dalyvavo mokslinėje konferencijoje, skirtoje prof. habil. dr. Algirdo Girininko 70-mečio jubiliejui. Konferencija vyko Švenčionių Nalšios muziejuje. Renginio metu klausėmės Švenčionių rajono savivaldybės mero Rimanto Klipčiaus sveikinimo, Klaipėdos, Vilniaus universitetų, Vilniaus dailės akademijos dėstytojų pranešimų. Juose išgirdome ne tik apie Algirdo Girininko nuopelnus Lietuvos archeologijai, bet ir sužinojome apie archeologinius tyrinėjimus  Nalšios žemėje: seniausias akmens amžiaus gyvenvietes Žeimenos aukštupio baseine, žmogaus ir gyvūnų atvaizdus iš Kretuono akmens amžiaus. Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pristatė prof. habil. dr. Algirdo Girininko archeologinių tyrimų Reškutėnų apylinkėse, saugomų Nalšios muziejaus fonduose, artefaktų apžvalgą.

Mums, mokiniams, tai buvo neįkainojama patirtis, nes apie savo krašto priešistoriją žinome nedaug. Tai dar labiau paskatino domėtis Nalšios žemės praeitimi.

Gabrielė Bryliova, 8b klasė

Europos sporto savaitė

Progimnazijos bendruomenė rugsėjo 23–30 d. prisijungė prie Europos sporto savaitės minėjimo ir aktyviai dalyvavo projekte „#BEACTIVE – JUDĖK ŠOKIO RITMU 2019!“. Šis Europos Komisijos 2015 m. inicijuotas projektas propaguoja sportą ir fizinį aktyvumą. Kadangi siekiama, kad kuo daugiau žmonių sportuotų ir būtų fiziškai aktyvūs, o taip pat suprastų sporto ir fizinio aktyvumo naudą, tai Europos sporto savaitė yra skiriama visiems,  nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar sportiškumo lygio.

Tai, kad aistra šokiui vienija ir telkia skirtingų klasių mokinius ir mokytojus buvo galima įsitikinti rugsėjo 24 d. užsukus į progimnazijos kiemą. Čia darniai buvo šokamas bendras šokis, kuriam vadovavo fizinio ugdymo mokytoja Irina Burokienė. Smagu, kad sporto savaitės metu progimnazijos mokiniai ypač daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui: reguliariai sportavo, mankštinosi ir išmoko šokį, kurį šoko visa Lietuva!

Ačiū visiems, kurie renkasi aktyvias pertraukas ir dalyvauja renginiuose. Labai tikimės, kad Europos sporto savaitė įkvėpė būti aktyviais visus metus!

Fizinio ugdymo mokytojai

Kalba – bendravimo raktas

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena. Šia proga kasmet progimnazijoje vyksta įvairūs renginiai. Vienas iš jų – viktorina-konkursas „Kalba – bendravimo raktas“. Per šeštą pamoką vykusiame renginyje, skirtame rusų kalbai, dalyvavo 6-ų klasių mokinių komandos. Viktoriną  paruošė ir vedė rusų kalbos mokytoja Ala Manačina.

Iš pradžių visi šeštokai buvo suskirstyti į 3 komandas: А, B, C. Viktoriną sudarė 4 etapai. Reikėjo atsakyti į įvairius klausimus iš rusų kalbos gramatikos. Atsakymus vertino 8a klasės mokinių komisija: Airida Bogdanovičiūtė, Ignas Maksimovičius, Ieva Krupeninaitė ir Edvinas Šabanas. Rūta Vilkuotytė stebėjo laiką bei rinko atsakymų lapus. Kiekviena komanda vieną kartą galėjo pasinaudoti komisijos pagalba. Mokiniai taip pat turėjo galimybę pademonstruoti savo meninius gebėjimus.

6c klasės mokiniai, tai yra Viktorija Artemjeva, Ugnė Gradzkaja, Maksimas Plotnikovas, Ruslanas Vavilovas, Nikita Zubovas,  deklamavo eilėraštį apie kačiukus. 6a klasės mokiniai, būtent Anastasija Jemeljanova, Darija Sivickytė, Gustas Treigys ir Deimantė Velyčkaitė, deklamavo eilėraštį apie pasisveikinimą ir mandagumą, o Elzė Lenardaitė, Gabrielė Giedrytė, Rolandas Naruc, Aurelija Petrėnaitė, Viktoras Vaškinėlis ir Orinta Bachvalova, 6b klasės atstovai, praskaidrino nuotaiką linksmomis eilėmis apie rudenį. Visi drauge dainavo karaoke. Po nuotaikingos ir įdomios viktorinos komandos buvo apdovanotos padėkomis, kiekvienas dalyvis gavo po saldų prizą. Nugalėtojai pasiskirstė taip: I vieta – 6a komanda, II vieta – 6c komanda, III vieta – 6b komanda.  

Sveikiname nugalėtojus!

Ala Manačina, rusų kalbos mokytoja