Gruodis – mėnuo, kai grožimės šerkšnu pasidabinusiais medžiais, sniego patalu užsiklojusia žemele. Tačiau šis mėnuo pasikeitimus atneša ne tik į gamtą, bet ir į mūsų sielas. Juk tai – Advento mėnuo. Adventas – rimties, susikaupimo ir dvasinių apmąstymų metas. Tai laikas, skirtas kūnui ir sielai apvalyti. Palydėdami nueinančius metus, stengiamės suskaičiuoti savo gerus darbus, pasižadame būti dar geresni, pakantesni vieni kitiems. Pasikabiname Advento vainiką su keturiomis žvakutėmis, kas sekmadienį jas po vieną uždegame, kol keturių žvakučių liepsnelėms užgesus sušvyti Kalėdų žvaigždė…
Trumpam pamiršti kasdienius darbus, apsidairyti aplinkui, apsivalyti nuo savo blogų minčių gruodžio 19 d. į adventinę popietę ,,Susėskim prie stalo – susimąstykim“ susirinkome ir mes, 7a klasės mokiniai. Eglutės spyglių kvapas, Advento vainikas, trapių liepsnelių šviesa ir ypatingai prasmingi ir gražūs klasės auklėtojos bei mūsų pačių žodžiai sukūrė ypatingą atmosferą. Mes supratome adventinio laukimo esmę, jog žmogus turi susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę, apsivalyti dvasią nuo kasdienybės šiukšlių ir suvokti, kad brangiausia šventų Kalėdų dovana yra žmogus, kuris su tavimi. Svarbu nelikti vienam, jausti dvasinę šilumą ir pačiam ją spinduliuoti.
Visi džiaugiamės dvasingai praleidę laiką, prisiminę ir išsaugoję senolių tradicijas, pasisotinę ne tik karšta arbata ir kūčiukais, bet ir vieni kitų gerumu, atjauta, buvimu drauge.
Popietės dalyviai