Mes, Švenčionių progimnazijos 8b klasės mokiniai, kartu su etnokultūros ir muziejininkų būrelių nariais lapkričio 12 dieną paminėjome Šv. Martyno dieną. Renginys vyko mokyklos muziejuje, į kurį pakvietėme 7a ir 8a klasių mokinius.
Svajūnė Dragūnaitė, 8b klasės mokinė, papasakojo apie šios šventės ištakas bei tradicijas. Sakė, jog Šv. Martynas, IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjo gailestingumo darbais. Dar būdamas kareiviu, jis pasielgė kilniai – nusivilkęs atidavė elgetai savo apsiaustą ir išgelbėjo jį nuo mirties ledinę žiemos naktį. Etnografams ši diena (lapkričio 11 d.) žinoma labiau kaip paskutinė didesnė rudens šventė. Be to, Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Seniau žmonės sakydavo: „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo. Ir atvirkščiai“. Tokiu gražiu pastebėjimu pagal Martyno dienos orą būdavo spėjama žiemos pradžia. Taigi šiltas Martyno dienos oras žada šaltą žiemos pradžią. Šis metas būdavo paskutinis terminas duoklėms bei skoloms atiduoti. Pats tas laikas: derlius nuo laukų nuimtas, aruodai visa ko pilni. Iki šios dienos reikia atiduoti visas skolas, atsiskaityti už darbus. Tai įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Savo pasakojimą Svajūnė paįvairino įdomiomis, taip pat daug informacijos suteikiančiomis skaidrėmis.
Po šv. Martyno prasideda fenologų vadinamasis priešžiemis, iki susidarys pastovesnė sniego danga arba neatsileidžiantis gruodas. Kadangi šiuo laikotarpiu vakarai ilgi ir tamsūs, tai kad neįkyrėtų sėdėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, mums kilo mintis pasiūlyti nenuobodžiai praleisti laiką ir užsiimti naudinga veikla. Į pagalbą mes pasikvietėme Svajūnės mamą Vilhelminą Dragūnienę, Švenčionių profesinio rengimo centro mokytoją, ir paprašėme jos pravesti pamoką. V. Dragūnienė mokė pasigaminti iš medžiagos skiautelių lėlę. Kai kuriems stigo įgūdžių, tačiau, stropiai dirbdami, pamokos pabaigoje galėjo pasidžiaugti savo darbo rezultatais.
Šv. Martynas mokė visus viskuo dalintis. Mes pasidalijome gera darbo nuotaika.
Viktorija Jacyna, 8b klasė
