Š. m. kovo 25 dieną, mes, 7C klasė su biologijos mokytoja L.Rutkovskaja, vykome į Sirvėtos regioninį parką. Atvykus į Šventos kaimą, kur yra Sirvėtos regioninio parko direkcija, mus pasitiko parko darbuotoja. Ji pasakojo apie parką ir aprodė Sirvėtos mitologinį taką.

        Net septyniolika akmeninių skulptūrų – baltiškųjų dievybių simbolių – nukėlė mus į praeitį. Aukščiausio Dievo, Perkūno, Laimos, Gabijos, Medeinos, Žemynos, Žemėpačio ir daugelio kitų dievybių simboliai  įkūnyti akmeninėse skulptūrose. Šis pažintinis takas prasideda Šventos dvarvietėje, šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ir nuveda į Šventos mišką, kuriame šiek tiek tolėliau yra išsibarstę mūsų protėvių kapai – Šventos pilkapynas.  Prie jo pasėdėjome ant unikalaus dizaino suoliukų. Pasivaikščiojimas šiuo mitologiniu taku priartino mus prie gamtos, padėjo pajusti praeities dvasią ir suvokti, kokia svarbi ir nepaaiškinama gamta buvo senovės lietuviams, kurioje jie atrado savo dievus. Eidami taku ne tik klausėmės gido pasakojimų apie skulptūras ir jų reikšmes, bet ir pririnkome žibučių savo klasės auklėtojai.

       Pasivaikščioję mitologijos taku, savarankiškai apžiūrėjome Sirvėtos regioninio parko direkcijos pastatą. Mes klausėmės sakmių, atsakinėjome į klausimus, žiūrėjome parko teritorijoje esančius įvairius objektus

       Visos išvykos metu buvo labai įdomu sužinoti ir praturtinti savo žinias. Mes, 7C klasė, linkime, kad Sirvėtos regioninis parkas išliktų toks pat vaizdingas, koks yra dabar.

 

 

 

    

     Kovo 20 d. – pasaulinė Žemės diena – astronominio pavasario pradžia. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Šiai dienai organizuojami įvairūs renginiai, projektai.

      Apsisuko metų ratas ir mūsų mokyklos bendruomenė vėl susirinko paminėti Žemės dienos, dalyvauti atradimų gamtoje plenere ,,Aš kuriu Žemei“, kurį kasmet inicijuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Kovo 19 d. vyko pirmasis plenero etapas, buvo kuriami žemės meno kūriniai. Plenero tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią kūrybinę aplinkos puošybos veiklą, skatinti aplinkosaugines idėjas, propaguoti žemės meną kaip ekologinio ugdymo formą. Plenero darbai buvo kuriami mokyklos kieme, naudotos tik artimoje aplinkoje rastos gamtinės medžiagos (smėlis, akmenys, kankorėžiai, šiaudai ir t.t.), jų tema susieta su pasauline Žemės diena. Darbus vertino mokyklos direktoriaus Jurij Semaško vadovaujama vertinimo komisija, kurią sudarė mūsų socialinių partnerių atstovas, Modžiūnų girininkijos girininkas Kęstutis Kazlas, buvusi mokyklos mokinė Jekaterina Lenardienė, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Liudmila Archipova, Regina Tomaševič ir Vijolė Montrimienė, etikos ir karjeros ugdymo mokytoja Liudmila Semaško. Vertinant buvo atsižvelgiama į idėjos originalumą, meninės raiškos priemones, meniškumą ir kūrybiškumą.

     Mokinių darbai stebino kūrybiškumu ir idėjų originalumu. Mokyklos bendruomenė linkėjo Žemei būti žaliai ir švariai, kvietė saugoti ir mylėti Lietuvos gamtą.

     Plenero darbai buvo fotografuojami, geriausieji siunčiami organizatoriams į Vilnių. Tikimės kvietimo į baigiamąjį Plenero renginį.

 

 

 

 

 

 

 

 

           2015 m. kovo mėnesį aš, Dagnė Maslianikaitė, dalyvavau konkurse ,,Švari kalba – švari galva". Iš 16 000 konkurse dalyvavusių moksleivių į II etapą pateko 120. Tarp tų laimingųjų buvau ir aš, todėl kovo 16d. aš ir mano lietuvių kalbos mokytoja Vita Petkevičienė vykome į Vilnių, nes ten vyko antrasis šio konkurso etapas. Pirmiausia  nuvažiavome į Vilniaus kooperacijos kolegiją, kur atlikome II etapo užduotis. Sekėsi pakankamai gerai, tačiau iki pergalės šiek tiek trūko. Vėliau vykome  į LR prezidentūrą, kurioje buvo apdovanoti laimėtojai.  Prezidentūros Baltojoje salėje visus pasveikino LR prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kiti įžymūs asmenys, jie įteikė dovanas ir palinkėjo visąlaik branginti ir saugoti savo gimtąją kalbą, kuri yra viena iš unikaliausių pasaulyje.

Šis konkursas paliko neišdildomą įspūdį ir norą tobulėti.

Dagnė Maslianikaitė, 5c klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kovo 11–oji – tai viena ryškiausių ir šviesiausių Lietuvos istorijos akimirkų ir viena jautriausių patirčių. Šios dienos siela jau 25-erius metus išlieka kiekvieno Lietuvos piliečio širdyje. Būtent 1990 m. kovo 11–ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausia Taryba, reikšdama Tautos valią, paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvenerių galių vykdymas, ir Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe.

Kovo 10 dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, mūsų mokykloje vyko iškilmingas minėjimas. Į mokyklos aktų salę susirinko visa mokyklos bendruomenė. Minėjimo pradžioje skambėjo Lietuvos Respublikos himnas, buvo deklamuojamos gražiausios eilės tėvynei, priminti svarbiausi įvykiai kuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Turėjome galimybę pamąstyti, ką reiškia gyventi laisvėje ir nepriklausomoje šalyje, nes buvo pristatytos veiklos, skirtos Kovo 11 – ajai paminėti: pilietinė akcija ,,Lietuvai ir man“, ekskursijos į Vilnių, lankymasis Jančiūnų pasienio punkte, išvyka į Pasieniečių mokyklą, jaunųjų šaulių pamokėlės ir kt. Vienas iš svarbiausių momentų renginyje – laiško Lietuvai skaitymas. Iš daugybės laiškų, kuriuos rašė mokiniai, buvo sukurtas vienas, o jame surašyti patys gražiausi žodžiai, skirti Tėvynei. Laišką Lietuvai papuošė nepakartojamos Lietuvos kraštovaizdžio fotografijos.

Su švente sveikinęs direktorius Jurij Semaško visiems linkėjo būti pilietiškiems, vieningiems, atsakingiems už save, už šalia esantį, už savo Tėvynę, ir mokiniams įteikė padėkas už pilietinę iniciatyvą, mokyklos vardo garsinimą rajone ir respublikoje. Renginyje dalyvavusi Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Varnienė, pacitavusi mokinio mintis iš rašinio apie Švenčionis, apdovanojo mokinius ir jų lietuvių kalbos mokytojas leidinuku ,,Mano gimtasis kraštas“. Tame leidinyje, kurį globojo rajono meras Vytautas Vigelis, publikuojami patys geriausi mokinių kūrybiniai darbai, o 4 iš jų – mūsų mokinių. Mintimis apie Lietuvos valstybingumo kelią ir Kovo 11-osios reikšmę mums, mūsų istorijai dalijosi Švenčionių pasienio užkardos vadas majoras Algirdas Andriulionis.  „Praėjo 25 metai. Tai daug ir labai mažai. Ką mums davė Kovo 11-oji? Kokie mes esame dabar? Ar mes dar vieningi? Ar mes išsaugosim tai, už ką kovojo mūsų protėviai, tėvai? Ar mes išsaugosim Lietuvą savo vaikams ir anūkams?“ – kalbėjo A. Andriulionis ir ragino mokinius nepamiršti trijų svarbių žodžių – Kilnumas, Ištvermė, Drąsa.  Kaip padėką, o kartu ir sveikinimą, mokyklos direktorius renginyje dalyvavusiems svečiams įteikė įrėmintus simbolinius laiškus Lietuvai.

Nuskambėjus finalinei dainai, renginio vedėjai pakvietė visiems drauge į dangų paleisti balionus, kuriuose kiekviena klasė įdėjo savo laišką Lietuvai.

Po šventinio minėjimo mokykloje, dalyvavome renginiuose mieste: vienybės vėliavos iškilmingame išskleidime ir eisenoje miesto gatvėmis, iškilmingame minėjime, šv.Mišiose, koncerte Visų Šventųjų bažnyčioje, jaunimo pilietinėje akcijoje „Lietuvai ir man“ miesto parke.

Džiaugiamės prasmingai paminėję šią mums brangią šventę. Mes didžiuojamės savo šalies istorija, kuri padarė mus išskirtinius ir žinomus visame pasaulyje. Kur bebūtume, kartu kurkime mūsų ateitį!

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Stuglienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas – ypatingas darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Visų pirma šeimoje, o po to – ir ugdymo įstaigose. Jei viskas apsiribos sausomis pamokomis, jei bus ugdoma nenuosekliai, prišokamai, tai rezultatų tikėtis neverta.  Na, bent jau tokių, kokių norėtumėme.  Todėl su dideliu džiaugsmu palaikome visas prasmingas idėjas, patys inicijuojame veiklas, užtikriname jų tęstinumą ir tikimės, kad jas įgyvendindami, kaip šį kartą, visi patirs daug kūrybinio džiaugsmo, sutvirtins draugystę su esamais ir sutiks naujų draugų, taip pat, dėmesį sutelkdami į šalies kultūrą, istoriją ir praeitį, žinos ir saugos valstybingumo tradicijas.