Rūpintis tuo, kas aplink – progimnazijos bendruomenės savastis
Mokykla yra ne tik darbo vieta – tai antrieji namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai, mokiniai turi jausti komfortą. Tam didžiulę įtaką daro mokyklos aplinka, kuri turi sukurti tokį mikroklimatą, kad galėtume jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės. Galime džiaugtis, kad Švenčionių progimnazijoje kuriasi erdvės, kuriose puikiai ir prasmingai vyksta tiek formalus, tiek neformalus ugdymas, kad erdvės skatina ne tik grožėtis, bet ir pažinti, ugdytis visus bendruomenės narius.
Progimnazijos parkas „Svajonė“ – graži vieta poilsiui, pasivaikščiojimams ir, žinoma, puiki edukacinė vieta. Čia galima tobulinti ekologijos žinias bei geriau pažinti aplinką. Idėja šalia mokyklos įkurti parką kilo seniai. Pirmieji medžiai buvo pradėti sodinti 1963 metais. Dabar parkas užima 3,74 ha plotą. Jame auga daugiau nei 3000 įvairiausių medžių ir krūmų: kalninių pušelių, beržų, ąžuolų, klevų, kaštonų, sidabrinių eglių, pocūgių, juodųjų pušų, kėnių, maumedžių, žilvyčių, liepų, raudonlapių klevų, dekoratyvinių kadagių, aronijų, jazminų, svyrančių blindžių, gudobelių ir kitų augalų. Visos progimnazijos bendruomenės puoselėjamame parke puikiai dera ne vieną mokinių laidą menantys plačiašakiai medžiai ir dar visiškai jauni medeliai, kurių alėja, skirta Lietuvos 100-mečiui, buvo pasodinta ir šiais metais. Savitai susodinti medžiai sudaro nedideles grupes, o mokiniai gali pažinti beveik visus šalies sumedėjusius augalus. Be to, parke savo namus kasmet suranda mūsų globojami sparnuočiai, nes mokinių ir jų tėvelių pastangomis kiekvieną pavasarį iškeliami inkilai, žiemą gaminamos lesyklėlės, kurios niekada nebūna tuščios. Taigi greta tokių medžių galima pravesti ne vieną pamoką gamtoje skirtingų klasių mokiniams.
Vykdydami įvairius bendrus projektus su VĮ valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioniniu padaliniu, Sirvėtos regioniniu parku kirba mintis pasodinti dar ne vieną ąžuoliuką, uosį, guobą, skroblą ar kitą lietuvišką medį, kurį ne visi pažįsta, ir pastatyti lentelę su aprašymu, sukurti virtualų pažintinį taką. O gal įrengti pojūčių taką, kuriam tereikia smėlio, akmenukų, šiaudų ar kitų pigių medžiagų? Tokių edukacinę prasmę turinčių idėjų – labai daug ir jos beveik nieko nekainuoja. Svarbiausia, kad yra bendra progimnazijos erdvių formavimo vizija, ir žingsnis po žingsnio keliaujama tikslo įgyvendinimo link.
Svarbus ir pačių mokinių dalyvavimas kuriant mokyklos aplinką. Nors didžiausias indėlis į parko sodinimą įdėtas ekologinio klubo „Žuvėdra“ ir „Jaunųjų gamtininkų“ narių, tačiau jį prižiūri ir tvarko visi mokiniai. Daug pastangų reikalauja ir progimnazijos gėlynai, kurių bendras plotas apie 750 m2. Juose ištisus metus žydi margaspalvės našlaitės, petunijos, serenčiai, įvairiarūšės rožės ir kitos gėlės. Šiais metais aštuntų klasių mokiniai pasirūpino, kad savo žiedais džiugintų puošniosios begonijos. Kadangi progimnazijoje yra lazerinio pjovimo ir graviravimo staklės, tai būrelio „Žvilgsnis į aplinką“ nariai nusprendė pagaminti lenteles, o ant jų patalpinti augalų pavadinimus lietuvių ir lotynų kalbomis ir užkoduotus aprašymus. Dabar šalia augalų ant medinių lentelių su QR kodais parsisiuntęs programėlę gali surasti svarbiausią informaciją apie augantį augalą. Gėlių žiedynais, įvairiausių formų akmenimis, puošniais spygliuočiais ir žolynų kilimais puikuojasi skoningas alpinariumas, kuris, mūsų nuomone, yra parankiausia sodininkystės meno kūrybinė platforma, sudaranti puikias galimybes gamtos mylėtojų fantazijai reikštis. Šią „kalnų“ kompoziciją galima nuolat keisti, papildyti naujais augalais, skulptūriniais objektais, kitais vizualiniais ženklais ir formomis. Čia susipynusi gamta ir dailė, botanika ir geologija, kraštovaizdis ir urbanistika, grožis ir kūryba, pažinimas ir estetika, poilsis ir kūrybinė veikla. Štai visai neseniai, praėjusiais mokslo metais, šalia alpinariumo „įsitaisė“ vabzdžių viešbutis, pagamintas iš natūralių medžiagų ir užpildytas medžių žieve, šiaudais, kankorėžiais, kaladėlėmis su tuneliukais. Pastebėjome, jog įsikūręs vabzdžių viešbutis tapo ne tik puikia proga savo progimnazijos teritorijoje stebėti, kokie gyventojai apsigyveno sukurtame namuke, bet ir dar vienu aplinką puošiančiu objektu.
Smagu, kad turime lauko klasę. Tai mokymosi vieta, pritaikyta judriems vaikams, tinkama dirbti ir birželio mėnesį. Lauko klasėje mokomasi įvairių dalykų: matematikos, kalbų, muzikos, gamtos, socialinių mokslų. Joje galima mokytis eksperimentuojant, remiantis praktika, būnant gamtoje ir jaučiant jos kvapus bei spalvas. Planuojama, kaip ją būtų galima patobulinti, išplėsti.
Mūsų progimnazijoje yra ne vienas žmogus, kuriam svarbu aplinkos grožis ir jaukumas, vaiko saugumas ir jo ugdymo galimybės. Ir ta entuziastų komanda palaipsniui vis didėja. Džiugu, kad edukacinių erdvių kūrimas tampa ugdymo procesu, kuriame dalyvauja visa progimnazijos bendruomenė. Bendra veikla teikia kūrybos džiaugsmą ir pasitenkinimą rezultatais, skatina mokinius labiau saugoti mokyklos aplinką ir ja didžiuotis. Minėti maži darbai parke „Svajonė“, medžių alėjos, gėlynai, alpinariumas sukuria ugdytiniams ir progimnazijos bendruomenei malonią aplinką, kuria ugdymo ir saviugdos kultūrą. Atnaujintos vidinės erdvės stiprina darnios ir šiuolaikiškai dirbančios mokyklos bendruomenės įspūdį.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
