Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimas pilietine iniciatyva „Atminties kelias“
,,Nejausti skausmo, reiškia nebūti žmogumi“.
(Žydų tautos išmintis)
Artėjant rugsėjo 23-iajai, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, mūsų Švenčionių progimnazija įsitraukė į pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“. Šia iniciatyva buvo siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, einant pėsčiomis keliu, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės.
Visą savaitę istorijos mokytojos Ramunė Skripskaitė Li ir Renė Petronienė pamokų, klasių valandėlių metu pasakojo apie Švenčionyse ir jų apylinkėse gyvenusią žydų bendruomenę ir masinį žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metu – Holokaustą. Pokalbiai pamokose, klasių valandėlėse ir netgi per pertraukas padėjo mums suvokti, kodėl minime šią datą, kodėl svarbu žinoti apie įvykdytus nusikaltimus ir mąstyti apie tai, kad, kas įvyko Holokausto metu, nepasikartotų.
Išgirstos istorijos nepaliko nė vieno abejingo, o 7b ir 8c klasių mokiniai ant surinktų lauko akmenėlių užrašė Švenčionyse ir Švenčionėliuose gyvenusių nužudytų žydų vardus ir pavardes. Šiuos akmenis, kaip atminties simbolius, 7b klasės mokiniai klasės valandėlės metu, rugsėjo 20 dieną, atnešė ir padėjo ant paminklų, skirtų Holokausto aukoms atminti – vieno, esančio žydų kapinėse, prie pat Švenčionių progimnazijos, kito – Švenčionių miesto parke (buvusiame žydų gete).
Pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“ metu sužinojome daug faktų apie žydų istoriją. Pasidomėjome ir išsiaiškinome, jog Švenčionių žydų kapinėse išlikę apie 400 paminklų. 1941 metų Vokietijos okupacinės kariuomenės valdžia dalį akmeninių paminklų panaudojo statybose, juodo marmuro paminklai buvo išvežti, o išlikę paminklai apdaužyti, išvartyti. 1993 metais paminkliniai akmenys, išmontuoti iš Švenčionių buvusios komendantūros ūkinio pastato pamatų, grąžinti į kapines. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu žydų kapinėse 1942 metų gegužės 20 dieną sušaudyta, manoma, 40 Švenčionių vyrų, suimtų įkaitais už sovietinių diversantų nužudytus vokiečių pareigūnus. Yra žinomos 25 aukos. 1944 metų antroje pusėje jų palaikai iš žydų kapinių perkelti į Švenčionių katalikų kapines.
Miesto centriniame parke esantis paminklas – vietinio drožėjo išdrožta ąžuolinė menora ir informacinė lentelė primena apie šio parko vietoje buvusį žydų getą – vieną pagrindinių Lietuvoje, nes prieš karą Švenčionyse klestėjo gausi žydų bendruomenė. Dabar iš geto nieko nebelikę, nebėra ir anksčiau gausios žydų bendruomenės – Holokausto metu apie aštuonis tūkstančiu Švenčionyse ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenusių žydų buvo nužudyti.
Geriau pažinę savo ir žydų tautos kultūrą ir istoriją, rugsėjo 21 d. 8 c klasės mokiniai kartu su istorijos mokytojomis aplankė prie Švenčionėlių esančią masinę žydų kapavietę, 1.5 km į poligono pusę. ,,1941m. rugpjūčio viduryje Švenčionių apskrities policijos viršininkas majoras Petras Januškevičius valsčių policijos viršininkams išsiuntinėjo slaptą įsakymą dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir dėl žydų turto konfiskavimo.” Miškan prie Žeimenos buvo suvaryti žydai iš Švenčionių, Švenčionėlių, Senojo ir Naujojo Daugėliškio, Ignalinos, Linkmenų, Kaltanėnų, Dūkšto, Pabradės, Lentupio, Kiemeliškių, Adutiškio, Stajėtiškio, Mielagėnų, Ceikinių, Palūšės, Gaveikėnų, Vydžių, Kazėnų, Kabilninkų ir kitų vietovių. Buvo varomi žiauriai, neišvengiant ir susidorojimų vietoje. Mūsų vietovėje gyvenusių žydų vardus ir pavardes, kurie buvo nužudyti, mes, istorijos mokytojų padedami, radome Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenų bazėje www.holocaustnames.lt
Lankydamiesi žydų genocido aukų atminimo vietose Švenčionyse ir Švenčionėliuose garsiai perskaitėme ant akmenėlių užrašytų žmonių vardus ir pavardes ir sudėliojome abiejų miestų pavadinimus lietuvių ir jidiš kalbomis. Akmenys su žmonių vardais ir pavardėmis primins, jog nužudyti žmonės buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis. Tai suteikė mums žinių, jog žydai ne tik turėjo savo tradicijas ir gyvenimo būdą, bet ir savo kalbą – jidiš, kuria vadino ir tą vietovę, kurioje gyveno.
7b klasės mokinė Indrė Bečelytė ir 8c klasės mokinė Goda Novikaitė
