Author Archive

    Gruodžio 15 dieną mes, 8R ir 6C klasių mokiniai, prieš išvyką į baseiną apsilankėme Ignalinos krašto muziejuje. Mus maloniai sutiko muziejaus direktorė, o muziejininkė Inga pravedė ekskursiją. Ignalinos krašto muziejuje mokiniai galėjo dalyvauti inovatyviame ir interaktyviame žaidime „Ežerų krašto žinovas“. Vaikus labai sudomino šis žaidimas, kuris krašto istoriją pristatė nenuobodžiai, pasitelkiant žaidybines formas, įdomius personažus. Virtualiai keliavome po Ignalinos kraštą, susipažinome su vietos kultūra, tradicijomis, vietiniais kultūros paveldo objektais.

     Mokiniai buvo supažindinti su senovinių monetų, maldaknygių ir etnografijos ekspozicija. Muziejuje eksponuojamas Rusijos imperijos XVIII a. varinių monetų lobis. Jame – beveik 300 metų senumo 84 varinės monetos, surastos Ignalinos r. Keižių kaime. Lobio didžioji dalis – pusės kapeikos nominalo monetos dengos, trys monetos yra iš Stanislovo Augusto valdymo laikų (2 variniai trigrašiai ir 1 grašio nominalo moneta). Ankstyviausia lobio moneta – 1730 m. denga, vėlyviausia (su nustatyta data) – Jelizavetos Petrovnos 1753 m. denga.  Šiuo metu   muziejuje eksponuojama apie 40 įvairių maldaknygių, mišiolų, psalmynų, kitų knygelių bei liturginiai drabužiai. Maldaknygių pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Nemažiau įdomi yra ir abrozdėlių istorija. Abrozdėliai – smulkieji spaudinėliai, mažosios grafikos darbeliai. Abrozdėliai visuotinai pasklido XIX amžiuje, kai techninės galimybės leido masiškai gaminti palyginti nebrangius, bet gana puošnius religinio-alegorinio turinio dailės kūrinėlius. Jie iki šiol „gyvena“ maldaknygėse kaip skirtukai (žymekliai), puošmenos ar papildomų maldų „laikmenos“. Etnografinėje ekspozicijoje pamatėme senovinius Ignalinos krašto žmonių daiktus ir ekspoziciją „Lino kelias“. Ekskursijos metu sužinojom apie lino kelią nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės, apžiūrėjome eksponuojamus pieno ir grūdų laikymo bei perdirbimo reikmenis, geldas, taip pat arklinius žemės dirbimo  padargus. 

    Etnografinės ir tradicinės žvejybos amatas pristatomas žvejybos makete. Tai Ignalinos krašto muziejaus įgyvendinto projekto „Ignalinos krašto senosios žvejybos paslaptys“ rezultatas. Interaktyviame makete vaizduojamas Palūšės kaimas, ekranuose  pamatėme daugelio Ignalinos krašto ežerų vaizdus, paskaitėme  informaciją apie juos, taip pat pasižiūrėjom  filmą apie stintų žvejybą.

     Gruodžio 1 d.  muziejuje pristatyta gimnazistės Lėjos Cicėnaitės tapybos darbų paroda „Dangus labai arti“.  Mokiniai ekskursijos vadovei uždavė daug klausimu apie Lėjos tapybą ir buvo labai sužavėti jos kūryba. Iš Ignalinos krašto muziejaus mes išejome puikiai nusiteikę ir buvome pakviesti kitą kartą apsilankyti edukacinėje programoje.

      Ala Manačina, rusų kalbos mokytoja

    Gruodžio 5 d. Gabrielės Laurinavičiūtės tėtis mums suorganizavo pažintinę ekskursiją į savo darbovietę UAB ,,Maltosa“, kuri yra Švenčionėliuose. Mus ten pasitiko įmonės vadybininkė Dovilė Žižienė, kuri visos ekskursijos metu buvo mūsų gidė. Mes sužinojome, kaip kepami, sveriami ir fasuojami grūdai. Labiausiai patiko patalpoje, kurioje karamelizuojami grūdai. Jie kepami didžiulėje krosnyje, kurioje temperatūra siekia net 310 laipsnių Celsijaus. Į vieną tokią krosnį telpa 45 tonos grūdų, kurie atkeliauja iš grūdų salyklo cecho, kuriame mirkomi ir daiginami grūdai. Visas šis procesas yra mechanizuotas ir operatoriaus valdomas iš centrinio pulto, kuriame viską galima stebėti kompiuterių ekranuose. Norint valdyti šį procesą, reikia mokytis matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, nes grūdų pramonėje reikalingos  ir techninės specialybės.

     UAB „MALTOSA“ gamina aukštos kokybės šviesųjį ir karamelinį salyklą, kurį perka Lietuvos, Latvijos giros gamintojai. Savo produkcija UAB ,,Maltosa“ prekiauja visoje Lietuvoje, be to, jos produkciją perka ir Estijoje, Čekijoje bei Švedijoje.

      Esame dėkingi visiems, kurie suteikė mums progą susipažinti su šios įmonės veikla.

Emilija Guiskaja, 7a klasės mokinė

     Ankstų gruodžio penktosios rytą mokinių ir mokytojų grupė lydima gidės iš Vilniaus išvyko į mokomąją – pažintinę ekskursiją maršrutu Lietuva – Latvija – Estija. Kelionės metu gidė patikrino mokinių žinias apie Baltijos šalis. Teisingai atsakę mokiniai galėjo gauti prizus. Važiuodami matėme Baltijos jūrą ir kitus mūsų kaimyninių šalių turtus.

    Pirmoji mūsų ekskursijos vieta, kurią aplankėme, buvo Paide miestelyje esantis laiko centras „Wittenstein“. Mus pasitiko gidė, kuri dėkojo už galimybę kalbėti lietuviškai, nes jau 45 – erius metus gyvena Estijoje ir ekskursijas veda tik estų kalba.  Aštuonių aukštų laiko centro bokšte galėjome išvysti įvairias ekspozicijas, susijusias su įvairių istorinių laikotarpių svarbiausiais įvykiais. Didžiausią įspūdį paliko Paide miestelio panorama ir laiko mašina. Po įspūdingos ekskursijos keliavome į  Aksi ledynmečio muziejų. Trijų aukštų moderniame muziejuje pamatėme be galo daug iškamšų: mamuto, baltojo lokio, pingvino, šiaurės elnio ir kitų gyvūnų. Įgijome geografijos žinių apie ledynų susiformavimą, žmogaus atsiradimą ir t.t.  Po ledynmečio muziejaus keliavome į viešbutį, kuriame ilsėjomės, kad įgautume jėgų kitos dienos įspūdžiams. Kitą mūsų išvykos rytą po pusryčių lankėmės moderniausiame Baltijos šalyse AHAA mokslo centre. Jame galėjome pasivažinėti dviračiu ant lyno bei išbandyti vandens ir sniego trasas. Taip pat buvome planetariume, kuriame gavome daugybę žinių apie mūsų planetą. Didžiausią įspūdį paliko užkonservuoti žmonių ir gyvūnų kūnai. Po ekskursijos gidė mums aprodė Tartu senamiestį ir jo įžymiausius objektus.

    Pasibaigus ekskursijos laikui, pavargę, bet laimingi keliavome namų link. Šioje ekskursijoje pasisėmėme daug įspūdžių bei žinių. Tikimės, kad ateityje turėsime dar ne vieną galimybę pakeliauti daugiau.

   Mokymo(si) aplinka – tai visos edukacinę vertę turinčios žmogaus gyvenimo ir veiklos erdvės, įgalinančios asmeninį individo tobulėjimą, pasiekiamą per mokymo(si) pastangas. Mokymo(si) aplinka apima ir fizinius (pastatai, kabinetai, technologijos ir kt.), ir socialinius (besimokančiųjų santykiai, nuotaika, motyvacija ir kt.) aspektus.

   Fizinė aplinka

    Jauki ir estetiška fizinė mokymo(si) erdvė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti sėkmingą progimnazijos veiklą, sudarant sąlygas mokinių mokymuisi, žinių kūrimui ir dalijimuisi jomis.

    Džiugu, kad progimnazijos bendruomenė, kuri ne vienerius metus buvo vedama šio tikslo link, progimnazijos direktoriaus, mero ir kitų svarbių asmenų dėka dabar jau džiaugiasi puikia aplinka, nes 2017 m. rugsėjį buvo baigti didieji renovacijos darbai. Dabar progimnazijoje gražu, jauku, šilta ir saugu. Ne vienerius metus vykę renovacijos darbai pakeitė progimnazijos pastatą, galima sakyti, neatpažįstamai: neliko kelis dešimtmečius mokyklos fasadą „puošusio“ plytų mūro, pakeisti pastato langai, stogas, durys, apšiltintos ir išdažytos lauko sienos, rekonstruotos energetinės sistemos, sanitariniai mazgai. Dabar net per didžiausius šalčius mokykloje šilta ir gera. Visose patalpose pakeista grindų danga, įrengtos pakabinamos lubos, šviesiomis spalvomis išdažytos sienos, įdėtos naujos durys, atnaujinti sanitariniai mazgai.  Progimnazijoje renovuota ir visiškai įrengti 25 kabinetai, administracijos, pagalbos mokiniui specialistų patalpos, biblioteka, skaitykla, muziejus, knygų saugykla, archyvas, naujose patalpose įsikūrusi ir visiškai nauja įranga ir baldais aprūpinta šviesi ir jauki valgykla bei technologijų kabinetas, puiki, koncertinę salę primenanti aktų salė, šviesios ir patogios rūbinės. Taip pat šviesūs ir erdvūs tapo koridoriai, kurie yra ne tik maloni vieta pailsėti, pabendrauti pertraukų metu, bet ir tam tikra edukacinė erdvė, nes trečio aukšto koridoriaus sienas papuošė didžiuliai Lietuvos kunigaikščių portretai, antro – modernių technologijų paveikslai, o pirmo – gimtojo krašto gamtos peizažai.

1. Įrengti dalykų kabinetai:

• 1 informacinių technologijų kabinetas
• 5 lietuvių kalbos ir literatūros kabinetai
• 2 matematikos kabinetai
• 1 rusų kalbos kabinetas
• 2 anglų kalbos kabinetai
• 2 technologijų kabinetai
• 2 biologijos/chemijos, gamtos mokslų kabinetai
• 1 geografijos kabinetas
• 1 istorijos kabinetas
• 1 ugdymo karjerai, etikos kabinetas
• 1 muzikos kabinetas
• 1 dailės kabinetas
• 1 choreografijos kabinetas
• 1 kūno kultūros mokytojo kabinetas
• Virtuali klasė
• Edukacinė laboratorija
• Kalbų laboratorija

    Visi kabinetai aprūpinti naujais mokykliniais baldais, kompiuteriais, šviesolaidine internetine prieiga, įrengti projektoriai. Choreografijos kabinete, kuriame stovi 40 naujų minkštų kėdžių, vyksta įvairūs susitikimai, seminarai, susirinkimai.

2. Įrengti administracijos, pagalbos mokiniui specialistų kabinetai:

• 1 spec. pedagogo  ir logopedo kabinetas
• 1 socialinio pedagogo kabinetas
• 1 sveikatos kabinetas
• 1 psichologo kabinetas
• 1 mokytojų kabinetas
• 2 direktoriaus pavaduotojų kabinetai
• 1 direktoriaus kabinetas
• 1 raštinės kabinetas

     Visuose kabinetuose kompiuterizuotos darbo vietos, patogūs ir funkcionalūs baldai.

3. Bibliotekoje ir skaitykloje galima naudotis ne tik internetu, bet ir įvairiomis mokomosiomis programomis,  multimedija, kompiuterizuotos 4 darbo vietos mokiniams.
4. Progimnazija pakankamai aprūpinta vadovėliais.
5. Sporto salė aprūpinta sportiniu inventoriumi.
6. Aktų salėje yra kompiuteris, projektorius, garso aparatūra, karaoke įranga.

    Progimnazijoje į ugdymo turinį yra integruota technologijomis grindžiama veikla. Kadangi mokymasis technologiškai turtingoje aplinkoje skatina domėtis mokomuoju dalyku, noriai lankyti pamokas, bendradarbiauti su mokytojais, dalyvauti ugdymo veiklose ir pan., progimnazijos mokymo(si) aplinka teikia galimybę naudotis įvairiomis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Veikia edukacinės aplinkos, leidžiančios veiksmingai taikyti šiuolaikines mokymo ir informacinių technologijų priemones, mokymo metodus, tenkinti  mokinių poreikius.

7. Progimnazijoje įsigyta ir naudojama moderni įranga ir priemonės:

• Interaktyvus ekranas
• „Robotel“ kalbų laboratorija
• Virtualių darbo vietų įrenginiai (kompiuteris-serveris, monitoriai ir kt.)
• Belaidė audio sistema: kolonėlė, belaidis mikrofonas, belaidis mėtomas mikrofonas
• Lazerinės staklės
• VEX IQ Super Kit robotai, arena
• 3D projektorius,
• 3D spausdintuvas,
• Skaitmeninis 3D vaizdo mokymosi turinys
• VEB vaizdo kamera
• Interaktyvios lentos (SMART, Promethean)
• Planšetiniai kompiuteriai
• Planšečių pakrovimo/saugojimo spintelė
• ,,Aktyvios klasės“ įranga (interaktyvios lentos, aktyvaus atsako sistema-pulteliai)
• Daugiafunkcinės mini medžio apdirbimo staklės
• Vaizdo stebėjimo sistema
• Elektroninis skambutis

   Kiekvienais metais atnaujinama mokytojų didaktinė medžiaga, užsakomi vadovėliai, turtinama  kompiuterinė įranga, Edukacinė laboratorija,  audio ir video technika.

 Socialinė aplinka

     Ugdydami naujos kartos atstovą – kūrybišką, kritiškai mąstantį, gebantį bendrauti ir bendradarbiauti – kuriame atvirą, besimokančią ir besidalinančią žiniomis bei patirtimi bendruomenę. Netradicinės veiklos (Progimnazijos bendruomenės, Karjeros dienos, šešėliavimas tėvelių darbovietėse, edukaciniai užsiėmimai, projektinė veikla ir kt.), neformaliojo švietimo užsiėmimai (robotika, 3D modeliavimas, jaunojo muziejininko veikla, fotografavimas ir kt.), įvairi kita veikla sudaro tinkamą aplinką vaikų gebėjimams, savarankiškumui ugdyti(s), inovatyvioms iniciatyvoms skatinti, mokinio talentams at(si)skleisti.

      Progimnazijoje visi bendruomenės nariai ir jų vaidmenys yra svarbūs, tačiau mokytojas yra viena iš svarbiausių ašių, aplink kurią sukasi visas ugdymo procesas. Tam, kad būtų sudarytos sąlygos tobulėti, augti bei visapusiškai save realizuoti, rūpinamasi mokytojų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimu: organizuojami seminarai, taikomas kolegialaus grįžtamojo ryšio metodas, vyksta edukacinė, pažintinė veikla. Džiugu, kad auga mokytojų kompetencija informacinių ir komunikacinių technologijų srityje. Daugiau mokytojų įgijo išmaniosios interaktyvios lentos valdymo įgūdžių, išmoko sudaryti interaktyvias užduotis pagal mokinių mokymosi lygius, įvaldė debesų kompiuteriją.

        Išgirdus žodį „mokykla“ dar daugeliui prieš akis iškyla gerai pažįstamas vaizdas: juoda lenta, prie jos stovintis mokytojas ir balta kreida užrašytos užduotys. Tačiau pamokos progimnazijoje dabar kitokios – klasėje įrengta šiuolaikinė mokymosi aplinka, kurioje veikia belaidis internetas, o efektyviai ir įdomiai mokytis padeda išmanieji įrankiai: interaktyvi lenta, planšetiniai ir mokytojo kompiuteriai, speciali programinė įranga, elektroninės pratybos, elektroninis dienynas, virtualios sistemos, interaktyvus ugdymo turinys ir kt. Visa tai leidžia diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, stiprinti mokymosi motyvaciją. Progimnazijos bendruomenė savo veikloje vadovaudamasi filosofija: neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias; neužtenka egzistuoti, reikia būti; neužtenka norėti, reikia veikti, turi daugybę idėjų, kurios, be abejo, bus įgyvendintos.

     Lapkričio 22 d. 7a klasės mokiniai surengė „švaros akciją“ savo klasėje. Mes visi norime mokytis švarioje, tvarkingoje aplinkoje, todėl nusprendėme sutvarkyti klasėje esančią medžiagą, surinkti ir išmesti tai, kas nereikalinga, atnaujinti klasės stendą. Akcijos metu kiekvienas išvalė ir savo darbo vietą.

    Dirbdami kartu mes kalbėjomės, jog kiekvienas turime ne tik nešiukšlinti, bet ir pakelti šiukšles. Todėl labai tikimės, jog mūsų akcija paragins kitus mokinius, nes jos idėja – skatinti  mokinius būti atsakingesniais ne tik aplinkai, bet ir vienas kitam.

    Kviečiame visus mokinius tausoti progimnazijos inventorių, palaikyti švarą ir tvarką klasėse bei progimnazijos koridoriuose. Mūsų klasės akcijos šūkis ,,Gyvenk švariau, mokykis geriau‘‘.

 Ugnė Ridikaitė, 7a klasė

    Šiandieninė mokykla turi suteikti ne tik žinių, bet ir ugdyti dorą ir sąmoningą pilietį,  iniciatyvias, atviras, kūrybiškas, mokytis gebančias asmenybes. Siekiant išugdyti tokią stiprią asmenybę,  Švenčionių progimnazijoje ugdymo procesas vyksta suliejant tam skirtas erdves ir patirtis. Stengiamasi, kad mokymasis būtų prasmingas, įdomus, keliantis mokiniams iššūkius, gilus, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą, žingeidumą, lavinantys lyderystės, kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Viena iš tokių veiklų, padedanti mokiniams atrasti mokymosi prasmę ir džiaugsmą, kurianti atvirą, besimokančią ir žiniomis bei patirtimi besidalijančią bendruomenę, yra Progimnazijos bendruomenės diena, kuri šiais metais vyko lapkričio 30 dieną.

    Organizuojant progimnazijos bendruomenės dieną, o ypač planuojant netradicines veiklas, savo idėjomis ir realiais darbais aktyviai prisidėjo mokiniai, jų tėveliai, socialiniai partneriai ir, žinoma, mokytojai, todėl nuspręsti, kas bus tą dieną progimnazijoje, buvo nesunku. Be to, pasufleravo ir turima sėkminga pernykštė patirtis. Taigi ilgai nesvarsčius, buvo nuspręsta Progimnazijos bendruomenės dieną kasdienes tvarkaraščio pamokas pakeisti kitomis: klasės bendruomenės pamokomis-diskusijomis, protmūšiais, kūrybinio rašymo užsiėmimais, sporto varžybomis.

    Artėjantis Lietuvos šimtmetis dar labiau sustiprino suvokimą, kad kiekvienas iš mūsų esame savo pačių, progimnazijos, Lietuvos kūrėjai. Todėl viena iš veiklų ir buvo sukurti idėją apie tai, kokią savo klasę, progimnaziją, gimtąjį miestą ir kokią savo Lietuvą norime matyti, bei pačiomis svarbiausiomis ir gražiausiomis idėjomis  pasidalinti su kitais. Nors kūrybinio rašymo ,,Mano idėja“ temos iš anksto buvo nežinomos, smagu, kad minčių netrūko nė vienam rašančiajam ir kiekvienas jų kėlė drąsias idėjas, liudijančias, jog rūpi visa, kas yra aplink, rūpi šalies stiprybė ir gerovė. Štai kelios pačių mažiausiųjų, penktokų, sukurtos idėjos klasei: ,,Lietuvos šimtmečiui paminėti organizuoti ekskursiją į televizijos bokštą“,  ,,Turėti klasėje ,,gyvąjį kampelį“, ,,Auginti įdomesnius augalus arba turėti klasėje akvariumą ar terariumą“; šeštų klasių mokiniai sukūrė idėjas progimnazijai: ,,Dalyvauti mainų programose“, ,,Surinkti informaciją ir pateikti visuomenei apie 1918 m. vasario 16-osios akto signatarus, kilusius iš Švenčionių krašto“, ,,Švęsti progimnazijos gimtadienį“; septintokai savo idėjas skyrė miestui: ,,Įkurti miesto parke Lietuvos šimtmečiui skirtą pėsčiųjų taką (100 m), kuriame būtų pažymėtos Lietuvai svarbios 1918–2018 m. datos“, ,,Įrengti Jaunimo pramogų centrą, o šalia jo – mini zoologijos sodą“, ,, Pastatyti ,,Teslos“ gamyklą ir sukurti daugiau darbo vietų“; aštuntokai idėjas skyrė Lietuvai: ,,Skatinti kūrėjus ir investuoti į išradimus“, ,,Pastatyti daugiau šilumos jėgainių“, ,,Mokyklose vesti tautiškumo pamokas“, ,,Kurti projektus, skatinančius žmones tausoti gamtą“. Tai tik trylika pačių svarbiausių idėjų, kurios atskleidžia, kad mums labai svarbu, kaip gyvensime po 5, 10 ar …100 metų. Minčių, ką galima padaryti klasėje, progimnazijoje, mieste ir šalyje  buvo kur kas daugiau. Galbūt ne visos jos taps realybe, tačiau norisi tikėti, kad dauguma jų bus įgyvendintos ir džiugins širdis.

    Kūrybiškose, turiningose ir įsimintinose klasės bendruomenės pamokose vyko pokalbiai tema ,,Imuniteto prieš patyčias ir smurtą stiprinimas“. Pokalbių, diskusijų, kai kuriose klasėse netgi debatų metu buvo kalbama apie savęs pažinimo svarbą, empatiją, problemų ir konfliktų sprendimą, pykčio valdymą, streso įveikimą, bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą. Mokiniai ir gausiai susirinkę jų tėvai aptarinėjo kiekvieno klasės, o taip pat ir progimnazijos bendruomenės nario įnašą kuriant pozityvų progimnazijos mikroklimatą, skatinant ir propaguojant savanorystę, dalyvaujant pilietinėje, socialinėje ir kitoje bendruomeninėje veikloje. Dalydamosi patirtimi, keisdamosi nuomonėmis klasių bendruomenės kartu su socialiniais partneriais iš Švenčionių užkardos, Švenčionių policijos komisariato, Švenčionėlių miškų urėdijos šiltai pabendravo, pasidalino pastebėjimais, patirtimi. Norėtųsi akcentuoti tai, jog kiekvienas klasės bendruomenės narys buvo ,,matomas”, kiekvienas mokinys ir netgi pats nedrąsiausias išsakė mintis ir jautėsi svarbus ir reikalingas.

     Didelis būrys  azartiškų ir labai rimtai nusiteikusių mokinių, tėvelių bei mokytojų rinkosi į aktų salę – į protų mūšius, kurie buvo organizuoti kiekvienam klasių koncentrui. Visų protmūšių metu vyko tikros smegenų kovos, nes visos komandos buvo nusiteikusios pergalingai, nepaisant to, jog  organizatorių parengti klausimai bei užduotys dažnai buvo kietas riešutėlis, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir sumanumo, loginio mąstymo ir puikaus savo gimtojo krašto, savo progimnazijos istorijos išmanymo.  Tačiau niekas komandų neišmušė iš vėžių ir tik sirgaliams skirti klausimai bei sėkmė lėmė, kad labai nedideliu taškų skirtumu nugalėtojai džiaugėsi pergale. Smagu, jog mokiniams patinka įvairūs linksmi, komandiniai, o ypač intelektualūs žaidimai. Dažnai jie tai priima tiesiog kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų, tuo pačiu – tai yra ir tarpusavio pagalba, sutarimas bei bendras mokymasis. O kai komandoje be klasės draugų dar yra trys tėveliai (buvo norinčių ir daugiau, bet neleido žaidimo taisyklės), kurie labai stengiasi atlikti visas užduotis, padaryti viską, kad tik komanda nugalėtų, ryžtas ir atsakomybės jausmas tik stiprėja.

     Ypatingai daug gerų emocijų Bendruomenės dieną liejosi sporto salėje. Kiekvieną pamoką netilo kūno kultūros mokytojo švilpukas ir sirgalių šūksniai, nes  aikštelėje rungėsi stipriausios klasių komandos. Nors dominavo gera nuotaika ir šypsenos, tačiau estafečių kovos buvo labai atkaklios. Kiekvienos komandos narys buvo nepaprastai azartiškas ir greitas, o aistringi sirgaliai labai emocingai palaikė savo komandos narius, skandavo šūkius, mojavo plakatais. Na, o kai toks palaikymas, ir vėlgi komandoje savo jėgų negaili tėčiai ir mamos, tai noras nugalėti tampa dar didesnis. Nepaisant to, jog kaip ir visose varžybose buvo išaiškinti nugalėtojai, tikrąja varžybų laimėtoja galima buvo skelbti puikią nuotaiką, labai svarbų ir reikalingą tarpusavio supratimą ir darnų komandinį darbą.

     Dienai artėjant į pabaigą, vyko refleksija, kurios metu pilnutėlėje aktų salėje  buvo aptarta veikla, pasidžiaugta turininga ir kūrybinga diena, įteikti apdovanojimai ir šventiniai suvenyrai protmūšių, sporto varžybų nugalėtojams, aktyviausiems, laiko, idėjų, žinių ir jėgų negailėjusiems  tėveliams, ištikimiausiems pagalbininkams – socialiniams partneriams, išsakytos visos bendruomenės dienos metu susikaupusios mintys. Progimnazijos direktorius Jurij Semaško kreipdamasis į bendruomenę sakė, jog ši diena parodė, kad esame atviri ir bendruomeniški, besimokantys ir besidalinantys žiniomis, patirtimi ir sėkmės pavyzdžiais. Kiekvienas bendruomenės narys atlieka savo vaidmenį ir prisideda prie progimnazijos augimo. „Džiugu, – sakė direktorius, – kad mokiniai, tėveliai, mokytojai didžiuojasi progimnazija, džiaugiasi, kad ji vis labiau modernėja, kad ugdymo(si) procese taikomos naujausios šiuolaikinės technologijos, kad estetiška aplinka stiprina mokymosi motyvaciją, kad laukia nauji sumanymai, dalis kurių jau labai greitai, dar šiais metais, bus įgyvendinti.“ Renginio pabaigoje daug plojimų sulaukė nuotaikingas progimnazijos meno kolektyvo ,,Šaltinėlis“ koncertas. Skambi daina, smagus šokis, įtaigi tarmiškai papasakota istorija dar labiau sustiprino emocinius ryšius ir bendrumo jausmą, o trykštanti jaunatviška energija ir veržlumas įkvėpė tęsti pradėtus darbus ir planuoti naujus.

     Pasibaigus Progimnazijos bendruomenės dienai dar ilgokai besitęsiantys jaukūs pašnekesiai bylojo, kad iniciatyvos, kurių imamasi progimnazijoje, bendruomenei svarbios ir reikalingos, kaip ir progimnazijai svarbus ir reikalingas kiekvienas jos narys. Progimnazijos bendruomenės diena – tai įrodymas, kad bendruomenę sudaro kaskart vis tvirtesniais ryšiais pagrįstas bendravimas tarp motyvuotų ir į sėkmę orientuotų mokinių, jų pasiekimais besirūpinančių tėvų ir nuolat atgalinį ryšį pateikiančių mokytojų.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

     Organizuodami ugdymą progimnazijoje, visuomet siekiame prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės, savo veiklą grindžiame bendruomenės susitarimais ir mokymusi, dėmesį kreipiame į moderniausias mokymosi tendencijas. Kasmet daug idėjų, pačių naujausių, šiuolaikiškiausių technologijų galimybių mūsų bendruomenė randa Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje švietimo inovacijų parodoje. Šie metai – ne išimtis.  Lapkričio 24–25 d. parodoje „Mokykla 2017“ lankėsi net dvi mūsų grupės – viena mokinių, kita – mokytojų.

    Penktadienį į parodą keliavo visuomet idėjų turintys mokinių tarybos atstovai, kiti naujienomis besidomintys mokiniai, progimnazijos direktorius, etikos ir ugdymo karjerai mokytoja ir psichologė. Be abejo, nuvykę į parodą, kiekvienas jų turėjo ką veikti. Vieni domėjosi naujausiomis technologijomis, kiti daug įdomybių atrado Atradimų laboratorijose, puikiai leido laiką išbandydami virtualios realybės akinius, interaktyvias grindis ir kt., treti bendravo su veiklą parodoje pristatančiais mokyklų, įvairių įmonių, centrų atstovais ir kaupė informaciją apie tai, ko mes dar neturime, kur dar nedalyvaujame. Mokytojų grupė, kuri parodoje dalyvavo šeštadienį, taip pat laiko neleido veltui. Kiekvienas jų pirmiausia domėjosi jam rūpima sritimi, o vėliau paganė akis ir po kitas erdves ir rado įdomių dalykų, kuriuos pritaikys ugdymo procese. Mokytojai aplankė Geros mokyklos ir Švietimo politikos erdves, kuriose sužinojo,  kaip mokykloje nuosekliai plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, Mažojoje klasėje domėjosi elektroniniais vadovėliais, Idėjų klasėje dalyvavo užsiėmime „Mokymasis per judesį“, analizavo robotikos subtilybes, pabuvojo Didaktikos ir sprendimų klasėse, stebėjo „Mokslo šou“, mokinių koncertą ir kt.   

     Sugrįžus iš parodos, buvo organizuotas renginio aptarimas. Savo mintimis, idėjomis ir siūlymais dalijosi visi, kurie dalyvavo parodoje. Refleksijos progimnazijoje metu mokiniai sakė, jog jiems labai patiko paroda, ypač Atradimų laboratorijos. Dauguma mokinių pasakojo apie AHHA laboratorijoje patirtus  įspūdžius, Gamtamokslinių tyrimų naujienas, kurias panaudos ir savo veikloje ir pasiūlys mokytojams pamokose. Patiko moksliniai tyrimai. Parodoje dalyvavę ir veiklas pristatę kitų mokyklų mokiniai paskatino mūsų progimnazistus ir patiems pamąstyti apie tokią veiklą. Pokalbis su mokiniais atskleidė, jog jie buvo žingeidūs, smalsūs ir nieko nepraleido pro akis, netgi užfiksavo Švietimo ir mokslo ministrės  žodžius „mokykla be namų darbų“. Apie tai, ką mes galime pritaikyti savo progimnazijoje, ko mums dar reikia, mokiniai pirmiausia atsakė, jog mes beveik viską turime. Na, būtų gerai, – sakė jie, kad elektroninės pratybos būtų sudarytos visoms klasėms ir dalykams, kad dalyvautume Švietimo mainų paramos fondo programose ir projektuose. Dar reikėtų daugiau planšetinių kompiuterių ir jiems klaviatūrų, nes dirbant interaktyviose aplinkose būtų patogiau, visai smalsu būtų patyrinėt ir naujus robotukus, kurie padėtų mokytis programavimo, – kalbėjo mokiniai. Tokių idėjų kupini į refleksiją rinkosi ir mokytojai. Jie, savo ruožtu, dalijosi mintimis apie mokymo naujoves, demonstruotas alternatyvias ir tradicines ugdymo metodikas ir ugdymo priemones, pristatytus naujus ugdymo projektus.  Kalbant apie mokyklų įrangą, daug pasiūlymų turėjo informacinių technologijų mokytoja. Ji sakė, jog reikėtų  Robotikos kabineto, dar vieno VEX robotų komplekto, pasinaudoti puikia galimybe ir dalyvauti  Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos siūlomose veiklose „Pats sau“. Taip pat mokytojai parsivežė idėjų, kaip galima estetiškai ir praktiškai pagražinti biologijos kabineto, mokytojų kambario erdves.

     Taigi išvykos į didžiausią švietimo bendruomenei skirtą renginį „Paroda 2017“ nauda buvo visapusiška. Mokiniams tai buvo kūrybiškai organizuotas ugdymas netradicinėje aplinkoje ir socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas, mokytojams – atsakymų į esminius ugdymo klausimus ieškojimas ir atradimas, progimnazijos ir mokinių matymas platesniame kontekste. Na, o visada parodoje dalyvaujantis, kitus motyvuojantis ir visada apie asmenybės auginimą ir ugdymą ateities perspektyvoms galvojantis progimnazijos direktorius ir progimnazijos taryba priims sprendimą, kuris ugdymą(si) progimnazijoje padarys dar modernesnį, dar labiau auginantį.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

   Lapkričio 21 dieną mūsų progimnaziją aplankė ypatingi svečiai iš TV3 televizijos. Tądien progimnazijoje vyko laidos  „Kur giria žaliuoja“ filmavimas. Tai laida apie gamtą, miškus ir žmones, kurie rūpinasi Lietuvos miškais, kurie yra neabejingi savo krašto gamtai .  

      Kadangi buvo filmuojama tema ,,Paukščių globa žiemą“, tai progimnazijos mokiniai papasakojo apie daugybę įdomiausių, mūsų progimnazijoje vykdomų veiklų. Pasakojo apie tai, kaip reikia rūpintis paukščiais jiems sunkiu laikotarpiu, kaip iš  antrinių žaliavų pagaminti lesyklas, kuo galima maitinti paukščius ir koks maistas yra pavojingas paukščių sveikatai. Mokiniai papasakojo apie ilgalaikes gamtosaugines progimnazijos veiklas ir tradicijas, apie aktyviai veikiantį ekologinį klubą ,,Žuvėdra“ (vadovė Oksana Gončarova)  ir gamtininkų būrelį ,,Žaliuoju taku“ (vadovė Lilija Rutkovskaja). Progimnazijos mokiniai kreipėsi į visus Lietuvos moksleivius ragindami globoti paukščius šaltuoju laikotarpiu. Filmavimo komanda buvo sužavėta mūsų progimnazijos veikla. Visi kartu pakabinome pagamintas lesyklėlės progimnazijos „Svajonių“ parke.

     Laidą, kurią filmuojant dalyvavo 6a, 6c, 7c, 8r, 8c klasių mokiniai,  rodys gruodžio mėnesį. Manome, jog laida tikrai sudomins ne tik miškininkus, gamtininkus, bet ir kitus gamtą mylinčius žmones, nes miškas lietuviams artimas nuo seniausių laikų.

     Laidų ciklą „Kur giria žaliuoja“ galima pažiūrėti šeštadieniais 8.30 val. per TV3, laidų kartojimas – pirmadieniais 9 val. per TV6 kanalą. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Generaline miškų urėdija.

   Evelina Kaušinytė, 6C klasė

    Perėjus iš ketvirtos klasės į penktą, mokiniai išgyvena įvairius sunkumus, kuriuos sukelia nauja aplinka, naujas mokymo turinys, padidėjusi jo apimtis, nauji mokymo metodai, vertinimas ir kt. Suprantama, jog adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Sudarydami sąlygas, užtikrinančias sėkmingą penktokų adaptaciją progimnazijoje, siekdami prasmingo dialogo su tėvais, kurdami mikroklimatą, pagrįstą tarpusavio parama, kasmet organizuojame ir vykdome projektą „Penktokų adaptacija“.

      Projekto ,,Penktokų adaptacija“ dalyvių veiklos įvairios: mokinių stebėsena, individualūs ir grupiniai pokalbiai, anketavimas, susirinkimai, atviros pamokos, konsultacijos ir kt. Viena iš projekto veiklų – 5-ų klasių mokinių tėvų metodinė konferencija ,,Mano vaikas penktokas“. Kasmet lapkričio mėnesį į progimnaziją pasikviečiame mokinių tėvelius ir drauge apsvarstome mums rūpimus klausimus – mūsų vaikų, penktokų, pasiekimus, emocinę būseną, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formas.

        Šiais metais metodinė konferencija vyko lapkričio 23 d. Į progimnazijos aktų salę susirinko mokinių tėveliai, 5 – ų klasių auklėtojai, mokytojai dalykininkai, pagalbos mokiniui specialistai. Konferencijos dalyvius  nuotaikingu pasirodymu pasveikino progimnazijos meno kolektyvas „Šaltinėlis“. Vėliau informacija, mintimis ir patarimais dalijosi pranešėjai: direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Stuglienė, progimnazijos psichologė Svetlana Kostina, 5a klasės auklėtoja Oksana Rimašienė. Pranešimuose buvo kalbėta apie progimnazijos bendruomenės narių bendradarbiavimo patirtį ir principus remiantis šių mokslo metų veiklomis, pristatyti ir išanalizuoti tyrimo „Penktokų adaptacija progimnazijoje“ rezultatai, klasės mikroklimato ypatumai. Asmenine patirtimi auginant penktoką pasidalijo ir mokinių tėveliai: Loreta Gimbickienė, Nijolė Paškonienė ir Dmitrijus Ivanovas. Jie sakė, kad perėjus vaikui į penktą klasę, nerimo šiek tiek buvo. Tačiau pasitikint vaiku, jam padedant, nuolat besidomint jo pasiekimais, emocine būsena, bendraujant su mokytojais, adaptacijos laikotarpis, galima sakyti, praėjo nepastebimai.

      Konferencijos pabaigoje, apibendrindamas projekto veiklą ir akcentuodamas tai, jog progimnazijoje  svarbus kiekvieno vaiko saugumas ir gera savijauta, direktorius Jurij Semaško pabrėžė konstruktyvaus dialogo svarbą, kvietė išsakyti savo siūlymus, teikti savo „matymus“.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

          Lapkričio 21 dieną mūsų progimnazijos neformaliojo švietimo būrelio ,,Pažink savo kraštą“ nariai kartu su šio būrelio vadove Ramune Skripskaite Li vyko į Reškutėnų amatų centro edukacinius užsėmimus.

        Pirmas užsiėmimas ,,Tradicinės babkos kepimas“ buvo kulinarinio paveldo. Jam vadovavo Janė Petkūnienė. Išklausę, kaip seniau buvo gaminamas šis patiekalas, mes patys skutome bulves ir jas tarkavome. Įdarbinti buvo visi:  mergaitės skuto bulves ir pjaustė spirgučius, juos čirškino, o berniukai didvyriškai nulupę, supjaustė svogūnus (buvo ašarų).

        Pašovę bulvinę babką į tradicinį pečių, nuskubėjome į kitą edukacinį užsiėmimą „Vilna ir jos apdirbimo ypatumai“ mokytis vilnos vėlėjo amato. Užsiėmimą vedė sertifikuoto tautinio paveldo produkto puoselėtoja Lida Puzyriova. Amatininkė papasakojo, kaip senovėje buvo apdirbama vilna, kaip iš švelnaus vilnos kuodelio rankomis galima pasigaminti apavą ir net drabužį. Kol pečiuje kepė bulvinė babka, visi mikliai vėlė ir nusivėlė muilą-kempinę.

         Pakvipus iškeptai babkai, centro kulinarinio paveldo salėje vyko jo degustacija. Juk kaip skanu ragauti pačių rankomis pasigamintą maistą! Pasivaišinę amatų centro ekologiška žolelių arbata, geros nuotaikos vedini geltonuoju mokykliniu autobusiuku išskubėjome į progimnaziją.

Indrė Bečelytė, 6b klasė