Author Archive
Gruodžio 12 ir 16 dienomis, 5C klasės įkvėpti, Reškutėnų tradicinių amatų centre lankėmės ir mes – 5A ir 5B mokiniai. Mes dalyvavome kulinarinio paveldo edukaciniame užsiėmime – „Tradicinių kleckiukų gamyba“. Užsiėmimus vedė kulinarinio paveldo puoselėtoja, centro etninės veiklos organizatorė Janė Petkūnienė. Labai džiaugiamės, kad kartu su mumis užsiėmimuose dalyvavo ir po vieną mamytę iš klasės.
Atvykę į Reškutėnų tradicinių amatų centrą turėjome galimybę savarankiškai suminkyti tešlą, suformuoti kūčiukus, juos išsikepti ir čia pat degustuoti ar nusivežti pavaišinti tėvelius.
Taip pat susipažinome su amatų centro veikla. Išgirdome apie senolių baltų tradicijas adventiniu laikotarpiu ir pagrindinio Kūčių patiekalo ritualinę reikšmę. Apie tai mums papasakojo etnologė, centro etninės veiklos skyriaus vedėja dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Turėjome galimybę susipažinti su Švenčionių rajono meno kūrėjų ir meno mėgėjų darbais. Išvykos pabaigoje aplankėme Reškutėnų muziejų, o apie ekspoziciją mums pasakojo Viktorija Lapėnienė.
Milana Čepulkovskytė, 5b kl.
Gruodžio 12 d. mes, 7R klasės mokiniai, dalyvavome popietėje „Muzikos ir poezijos pasaulyje“, kuri vyko Cirkliškio profesinio rengimo centre. Pamokoje klausėmės garsių Sidabrinio amžiaus rusų poetų Aleksandro Bloko, Sergejaus Jesenino ir Boriso Pasternako eilių. Taip pat skambėjo dainos pagal šių poetų tekstus. Jas atliko buvusi mūsų mokyklos mokinė Rita. Renginį vedė rusų kalbos mokytoja ir mūsų progimnazijos buvusi mokinė Karina Keiran. Dainas pagal šių poetų žodžius atliko ir mokytojų bei mokinių choras. Skambėjo eilės ir lietuvių kalba. Mes, pasinėrę į poezijos ir muzikos pasaulį, sužinojome, kad šie didieji poetai savo eilėraščiuose apdainavo gamtą, meilę, grožį. Būtinai dar kartą perskaitysime šių didžiųjų rusų poetų eilėraščius.
Borisas Pasternakas labai mėgo žiemą, todėl skyrė daug eilėraščių šiam metų laikui. Viename iš savo kūrinių jis rašė, kad, kaip gerai, kada šaltu metu žmogų sušildo artimo žmogaus sielos šiluma. Dabar, didžiųjų metinių švenčių išvakarėse, šio poeto eilėraščiai mums dar kartą priminė, kad reikia mylėti savo artimuosius, savo šeimą, padėti tiems, kam reikia pagalbos, būti geriems ir kantriems.
Valerija Michnevič, 7r kl. mokinė
Nuo gruodžio 12 d. progimnazijoje mokinius ir mokytojus į pamokas kviečia įdiegtas elektroninis skambutis. Elektroninis skambutis – tai informacinių bei garso technologijų sprendimas, kurį priimti paskatino mokiniai, Progimnazijos bendruomenės dienos rašiniuose kalbėję apie pokyčius progimnazijoje po 20-ies metų. Darbuose mokiniai rašė: „Pasibaigus pamokai automatiškai suskambės skambutis ir nereikės žmonių, kurie specialiai skambina“, „Progimnazijos koridoriuje per pertraukas skambės muzika“, „Koridoriuose bus daug įvairių naujų technologijų“. Taigi šie mokinių lūkesčiai progimnazijos direktoriui ir Progimnazijos tarybai pasirodė tokie realūs, jog po apsilankymo LITEXPO parodoje „Mokykla 2016“ buvo nuspręsta veikti ryžtingai ir išpildyti šias mokinių svajones ne po 20-ies metų, o jau dabar.
Taigi dabar kasdien apie pamokų pradžią bei pabaigą informuos mūsų pačių išrinktas, ausiai mieliausias garsinis signalas ar net žinomos dainos melodijos fragmentas. Įrenginyje lengvai užprogramuojami laikai pamokų pradžiai ir pabaigai, todėl mokytojai ir mokiniai bus užtikrinti, jog skambutis nuskambės tiksliai nustatytu metu. Sistema taip pat tarnauja foninei muzikai leisti pertraukų metu, galima bus visai mokyklai per mikrofoną pranešti svarbias naujienas, o gal net organizuoti savo progimnazijos žinių radiją ir sveikinti, linkėti, rengti mokomojo pobūdžio laideles.
Kurdami jaunatvišką, modernią progimnazijos aplinką, džiaugiamės šaižų ir nuobodų, dar prieš kelis dešimtmečius įrengtą elektrinį mokyklinį skambutį pakeitę naujovišku – muzikiniu automatiniu skambučiu, nudžiuginusiu kiekvieną. Šis mūsų modernus ir šiuolaikiškas sprendimas – tai dar viena nepakeičiama mūsų progimnazijos įvaizdžio dalis.
Gruodžio 7-ą dieną 5c klasei teko ne tik patirti daug įspūdžių, bet ir skaniai pasisotinti. Tą dieną mes keliavome į Reškutėnų amatų centrą, kuriame kepėme kūčiukus. Iš pradžių mums papasakojo apie jų gamybą, paaiškino darbų eigą ir taisykles ir mes ėmėmės darbo. Kadangi kūčiukų gamyboje buvo pertraukų (tešla turėjo pakilti, paskui jie kepė), per jas ėjome žiūrėti įvairių dirbinių parodos. Pamatėme nuostabią vestuvinę suknelę, vilnones pirštines, kurios buvo skirtos dirbti lauke, gyvūnų iškamšas ir daug kitų įdomių dalykų. Susidomėję apžiūrinėjome visus eksponatus, klausinėjome ir labai daug apie juos sužinojome.
Kūčiukams iškepus, mums iš karto jų neleido valgyti, nes jie buvo labai karšti, bet jie taip viliojo, jog mes neiškentėme ir po kelis suvalgėme – jie buvo pasakiški! Kai kūčiukai šiek tiek atvėso ir pagaliau atėjo laikas juos valgyti (jau teisėtai!), pasigaminome iš popieriaus piltuvėlius, prisibėrėme šviežutėlių kūčiukų ir mėgavomės! Ko gero, skanesnių nebuvome valgę ir tai akivaizdu, juk juos kepėme patys!
Išėję iš amatų centro, priešais pastebėjome seną trobą. Kai klasės auklėtoja pasakė eiti ten, į tą trobą, šiek tiek išsigandome… Bet mus pasitiko maloni močiutė ir mūsų vadinamoje troboje, o iš tikrųjų – Reškutėnų muziejuje, parodė daug įdomių senovinių daiktų. Taip pat matėme ir pasirašytų istorinių aktų kopijas, lietėme akmens amžiaus daiktus, kurie buvo atrasti archeologų. Važiuodami autobusu atgal į progimnaziją, dalinomės savo įspūdžiais su klasės draugais. Labai dėkojame Arianos mamai už pagalbą, savo klasės auklėtojai Ritai ir Reškutėnų amatų centro darbuotojams.
Aušrinė Labogaitė, 5C
Šių metų gruodžio 6 dieną vykome į parodos „Kita forma mokinys“ atidarymą ir nugalėtojų paskelbimą, kuri vyko LR Aplinkos ministerijoje. Buvome pakviesti į šią parodą todėl, kad siuntėme savo darbelius, kurie buvo pagaminti iš antrinių žaliavų. Penktokai: Rūta Vilkuotytė, Renata Sliesoraitytė, Ieva Krupeninaitė ir Gustė Kujalytė sukūrė paveikslus iš kartono, o Artūras Podnebesnovas pagamino žibintą. Arturo Podnebesnovo darbas pateko į parodos ekspoziciją „Kita forma mokinys“.
Parodoje matėme daug gražių ir įdomių darbų, todėl ateityje galėsime ir mes pagaminti, nes pamatėme, kad daug daiktų galima pasigaminti iš to, ką išmetame į konteinerį.
Namo parsivežėme daug idėjų, gerų įspūdžių, Aplinkos apsaugos ministro įteiktą padėką ir dovanas.
Rūta Vilkuotytė, 5A klasė
Keturias savaites prieš Kalėdas yra Adventas – susikaupimo ir ramybės metas. Jis prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas ir baigiasi gruodžio 25 dieną. Adventas simbolizuoja krikščioniškųjų metų pradžią ir užima ypatingai svarbią vietą tarp krikščioniškųjų tradicijų.
Šis laikas – tai kvietimas permąstyti galbūt praeinančius metus, nuveiktus darbus, o gal ir nuodugniai ištirti visą savo gyvenimą, susitaikyti su tuo žmogumi, kuris yra kiekvieno mūsų viduje, – galbūt slepiamas, gal pavargęs, gal kankinamas nuolatinių problemų ir nebūtinai prasmingų rūpesčių, gal be galo bailus ir pilnas kompleksų dėl to, kas visiškai nereikšminga ir per daug materialu… Tai dovanojamas laikas – pabandyti suprasti tikrąją Šv. Kalėdų prasmę ir iškilmingumą. Jei to dar niekada neteko daryti, patirsite netgi puikų, atradimų kupiną nuotykį.
Kviečiame pirmadieniais po antros pamokos į progimnazijos muziejų uždegti Adventinės žvakės, susikaupti, pabūti kartu ir prasmingai pradėti savaitę.
Lapkričio 28 d. uždegėme Pirmąją Adventinę žvakę.
Antrąją uždegsime gruodžio 5 d.
Trečiąją – gruodžio 12 d.
Ketvirtąją – gruodžio 19 d.
Palaiminto Advento – išgyvenkime jį susikaupę, bet kupini vidinio džiaugsmo!
Jau penktus metus iš eilės vykdome projektą „Penktokų adaptacija“ ir džiaugiamės jo rezultatais. Projekto ,,Penktokų adaptacija“ dalyvių veiklos įvairios: mokinių stebėsena, individualūs ir grupiniai pokalbiai, anketavimas, susirinkimai, atviros pamokos, konsultacijos ir kt. Smagu, kad įgyvendindami projekto tikslus ir uždavinius dirbame susitelkę ir vieningai, o mūsų penktokai greitai ir lengvai pripranta prie naujos aplinkos, tvarkos, naujų mokytojų ir draugų, kitaip sakant, jų adaptacinis laikotarpis yra trumpas ir nesudėtingas.
Lapkričio 29 d. progimnazijoje vyko ir penktoji tėvų konferencija „Mano vaikas penktokas“. Pasikvietę mokinių tėvelius drauge apsvarstėme mums rūpimus klausimus – mūsų vaikų, penktokų, pasiekimus, emocinę būseną, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formas. Konferencijos metu dalinomės patirtimi bei idėjomis apie veiksmingus būdus, padedančius siekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų.
Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino direktorius Jurij Semaško. Vėliau informacija, mintimis ir patarimais dalijosi pranešėjai. Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pranešime „Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Ugdymo(si)galimybės progimnazijoje“ , kalbėjo apie tai, kad bendradarbiavimas naudingas visiems, nes suteikia daugiau informacijos mokytojams ir tėvams, o mokiniai tampa labiau motyvuoti ir pasitikintys savimi, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų, nagrinėjo sąsajas tarp ugdymo rezultatų ir mokinių patirčių, aptarė ugdymo procesus, išanalizavo svarbiausius ugdymosi ir mokymosi aspektus, inovatyvių technologijų naudą progimnazijoje. Progimnazijos psichologė Svetlana Kostina aptarė tyrimo „Penktokų adaptacija“ rezultatus, pakomentavo, nuoširdžiai patarė, į ką atkreipti dėmesį adaptacijos laikotarpiu. Savo patirtimi turint namuose penktoką pasidalino penktokės mama Lina Lukšonienė. Ji sakė, kad perėjus vaikui į penktą klasę, nerimo buvo. Tačiau pasitikint vaiku, jam padedant, nuolat besidomint jo pasiekimais, emocine būsena, bendraujant su mokytojais, adaptacijos laikotarpis, galima sakyti, praėjo nepastebimai. Mergaitė į mokyklą eina noriai, sako, jog viskas patinka, turi draugų.
Konferencijoje tėvai ir mokytojai kartu su lektore Roma Paukštiene mokėsi valdyti stresą, aiškinosi, kaip sumažinti streso pasekmes, nes, pasak lektorės, ilgalaikis stresas gali labai neigiamai atsiliepti sveikatai. Išmokus jį valdyti, gyvenimas tampa paprastesnis, lengviau valdomos gyvenimiškos situacijos, žmogus tampa geresnės nuotaikos, sveikesnis. Lektorė pateikė kelis streso mažinimo pratimus, patarė dažniau šypsotis, pastebėti gerus dalykus ir juos akcentuoti. Taip pat aiškino ir apie taisyklingas miego pozas, nes nuo miego kokybės labai daug priklauso žmogaus emocinė būsena, darbo našumas ir, be abejo, vaikų ugdymosi rezultatai.
Apibendrinant konferencijos darbą pažymėta, kad svarbu kalbėtis ir girdėti, domėtis ir rodyti iniciatyvą, ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti, taikant įvairias darbo formas, buriant tvirtas komandas, dalinantis atsakomybe. Konferencijos pabaigoje mokinių tėveliai susitiko su klasių auklėtojais.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Lapkričio 25–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau šeštą kartą vyko respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2016“. Parodoje, kurios pagrindinė tema – Gera Mokykla, lankėsi ir mūsų progimnazijos mokinių ir mokytojų grupės. Net dvi dienas ,,švietimo idėjų mugėje”, taip parodą jos atidaryme pavadino švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, mūsų progimnazijos inovacijoms neabejinga komanda domėjosi, kaip kurti gerą mokyklą, kurioje visi dirba ir mokosi su džiaugsmu.
Pagrindiniame parodos renginyje „Geros mokyklos forumas“, kuriame dalyvavo direktorius Jurij Semaško, direktoriaus pavaduotoja Irena Stuglienė, mokytojas Antanas Vasiliauskas, buvo aptariami pamatiniai besikeičiančios mokyklos klausimai: kaip ugdyti brandžias, atsakingas, nuolatinio tobulėjimo siekiančias ir ateities pokyčiams pasirengusias asmenybes, kaip mokyklą paversti gyvu organizmu, kuriame patiriamas prasmingas, įkvepiantis, atradimų kupinas mokymasis ir vyksta geranoriškas bendradarbiavimas? Svarstyta, kaip tikslingai panaudoti gausėjančią intelektinės ir technologinės bazės pasiūlą, kodėl šiuolaikinė mokykla turi nuolat keistis ir „save išrasti“? Galų gale, kokia turėtų būti mokykla, kad jį būtų Gera Mokykla?
Parodoje veikė „Atradimų laboratorijos“, kurios kvietė pasinerti į kūrybinę tiriamąją veiklą. Smalsūs ir žingeidūs mūsų mokiniai ir mokytojai atliko įvairius gamtos mokslų eksperimentus, suprato, ką slepia oranžinė morkos spalva, iš naujo atrado inžineriją ir mechatroniką, praktiškai išbandė virtualios realybės kūrimo galimybes ir kt. Kadangi parodoje buvo 8 laboratorijos, tad širdžiai mielą užsiėmimą atrado kiekvienas. Įdomios ir naudingos medžiagos surado patirtimi besidalijančių valstybinių švietimo centrų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų stenduose, organizuotuose mokymuose, konsultacijose.
Refleksijos progimnazijoje metu mokiniai sakė, jog jiems labai patiko veikla „Stebėk, tyrinėk, atrask“ laboratorijoje. ,,Stebėjome įdomius eksperimentus – kaip sukurti lietaus debesis, tirštą rūką, išgauti didžiulį sauso ledo muilo burbulą, išsiaiškinti, kodėl balionas, padėtas ant lapo su daug smeigtukų, nesprogsta, kaip vanduo palenda po kolba. Mokėmės pieštukais pradurti pilną maišelį vandens taip, kad vanduo neištekėtų, įsitikinome, jog atmosferos slėgis tikrai egzistuoja. Šios tiriamosios veiklos paskatino dar labiau domėtis supančia aplinka, stebėti, tyrinėti ir atrasti sau naujus, nežinomus, bet naudingus ir įdomius dalykus”, – patirtimi dalijosi mokiniai. Taip pat jie akcentavo ir didžiavosi, kad parodoje, apžiūrinėdami mokyklų įrangą, technologijų priemones, jautėsi daug žinantys, turintys patirties, nes, anot mokinių, „mūsų progimnazijos edukacinėje laboratorijoje mes jau beveik metus mokomės dirbti su robotais, 3D projektoriumi, naudojame daugiafunkcines staklytes, o pamokose naudojamės interaktyviomis lentomis“. Tačiau mokiniai buvo žingeidūs, smalsūs ir nepraleido pro akis naujų vadovėlių, interaktyvių mokymosi įrankių, kurie, jų manymu, dar labiau praturtintų mūsų turimų priemonių bazę. Paskatinti naujovių ir atradimų, mokiniai ,,kvietė” mokytojus kartu eksperimentuoti, mokytis tiriant, dar plačiau taikant inovatyvias technologijas. Tokių idėjų kupini į refleksiją rinkosi ir mokytojai. Jie, savo ruožtu, dalijosi mintimis apie mokymo naujoves, demonstruotas alternatyvias ir tradicines ugdymo metodikas ir ugdymo priemones, pristatytus naujus ugdymo projektus. Kalbant apie mokyklų įrangą, mokytojai sakė, jog didelės nuostabos nebuvo, nes nemažai dalykų, kurie buvo parodoje, yra mūsų progimnazijoje. Nepaisant to, jog mokytojai jau dirba inovatyviai, sėkmingai naudojasi interaktyvaus mokymo ir mokymosi galimybėmis, parsivežė daugybę naujų idėjų, kurių viena tuoj pat imta įgyvendinti – ruošiamasi tradicinį skambutį pakeisti muzikiniu automatiniu skambučiu.
Tikimės, jog pasitikėjimas, ryžtas, entuziazmas veikti drąsiai, tęsti pradėtus darbus ir imtis naujausių kūrybiškų ir netikėtų iniciatyvų, bus svarus indėlis į progresyvios, kuriančios, atsakingos ir klestinčios Geros progimnazijos kūrimą.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Lapkričio 23 – oji – Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną progimnazijoje svečiavosi Lietuvos kariuomenės atstovai, NATO kariai.
Susitikimo metu buvo pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, jos ginkluotė ir technika, tarnybos sąlygos, perspektyvos, mokiniai žiūrėjo filmukus, atsakinėjo į klausimus apie kariuomenę, domėjosi karių, savanorių veikla. Svečiai ragino mokinius stengtis gerai mokytis, sportuoti ir nebijoti siekti kario profesijos.
Norintieji galėjo prieiti prie karių, klausti rūpimų klausimų, apžiūrėti atsivežtą ginkluotę, išmokti ją laikyti, pamatyti, iš ko susideda kario ekipuotė, pasimatuoti ir pajusti ant savo pečių ne knygų, o svarbiausių, išgyventi reikalingų daiktų prikrautą kuprinę, užsimaskuoti tikru maskuojamuoju grimu! O norinčiųjų netrūko – nuo mažiausiųjų iki progimnazijos direktoriaus, kuris rankose drąsiai laikė vieną iš automatinių šautuvų, o ant pečių – sunkią kario kuprinę.
Tokia dienos progimnazijoje pabaiga buvo itin jaudinanti, prasminga ir smagi – mokiniai sužinojo ir pamatė daug naujo, suprato, koks yra kario gyvenimas. Galbūt kas nors savyje atrado tikrą karį, kuriam reikėjo tik mažyčio stumtelėjimo – tokio susitikimo.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vijolė Montrimienė
Lapkričio 17 d. septintų ir keli aštuntų klasių mokiniai kartu su savo auklėtojais vykome į ekskursiją po Vilniaus universiteto filosofijos ir filologijos fakultetą. Važiuodami matėme katedrą, varpinę, Vilniaus senamiestį, prezidentūrą. Universitete mus pasitiko edukacinės išvykos gidė. Mus suskirstė į dvi grupes. Iš pradžių nuėjome į biblioteką, kurioje buvo gausu knygų, įvairių užsienio kalbų žodynų, tokių kaip: danų, lotynų, italų, švedų ir kt., senų įrašų, informacijos apie pofesorius, kalbininkus, didikus. Įdomiausia buvo tai, kad mes galėjome užlipti į aukščiausią VU observatorijos bokštą. Sraigtiniais laiptas kilome į viršų, kur mūsų laukė nepaprastai gražus vaizdas. Matėsi raudoni čerpių stogai, dangoraižiai, bažnyčios ir kiti statiniai.
Aplankę biblioteką, pabuvojome senovėje buvusioje valgykloje, o šiuo metu veikiančioje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Ši salė nežemiško grožio, pastatyta dar klasicizmo epochos laikotarpiu. Atminimui apie ją kiekvienas mokinys gavo po atviruką.
Nepaisydami žvarboko oro, nukeliavome į pagrindinį kiemą. Gidė pasakojo, jog seniau čia vykdavo renginiai, sambūriai. Mes taip pat apžiūrėjome Šv. Jonų bažnyčią, kurioje dažnai meldžiasi studentai, jų dėstytojai. Ji iš tiesų labai graži ir didinga, o joje esantys vargonai yra vieni didžiausių Lietuvoje.
Susipažinimas su Vilniaus Universiteto filosofijos ir filologijos fakultetu buvo naudingas mums visiems. Dabar tikimės išvysti ir daugiau VU fakultetų. Tačiau tai dar ne viskas. Pasistiprinę tęsėme mūsų ekskursiją batutų parke, kitaip vadinamame „Skypark“. Iš pradžių apšilome mankštindamiesi, o vėliau dvi valandas šokinėjome, bendravome, dalinomės įspūdžiais ir smagiai leidome laiką. Atėjus laikui vykti namo, atsisveikinome, padėkojome darbuotojams ir išvažiavome. Ši išvyka buvo labai įdomi, prasminga, naudinga. Su nekantrumu laukiame kitų ekskursijų į Vilnių!
Dagnė Maslianikaitė, 7c klasė
