Kategorijos „Veikla“ archyvas
Gruodžio 5 d. Gabrielės Laurinavičiūtės tėtis mums suorganizavo pažintinę ekskursiją į savo darbovietę UAB ,,Maltosa“, kuri yra Švenčionėliuose. Mus ten pasitiko įmonės vadybininkė Dovilė Žižienė, kuri visos ekskursijos metu buvo mūsų gidė. Mes sužinojome, kaip kepami, sveriami ir fasuojami grūdai. Labiausiai patiko patalpoje, kurioje karamelizuojami grūdai. Jie kepami didžiulėje krosnyje, kurioje temperatūra siekia net 310 laipsnių Celsijaus. Į vieną tokią krosnį telpa 45 tonos grūdų, kurie atkeliauja iš grūdų salyklo cecho, kuriame mirkomi ir daiginami grūdai. Visas šis procesas yra mechanizuotas ir operatoriaus valdomas iš centrinio pulto, kuriame viską galima stebėti kompiuterių ekranuose. Norint valdyti šį procesą, reikia mokytis matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, nes grūdų pramonėje reikalingos ir techninės specialybės.
UAB „MALTOSA“ gamina aukštos kokybės šviesųjį ir karamelinį salyklą, kurį perka Lietuvos, Latvijos giros gamintojai. Savo produkcija UAB ,,Maltosa“ prekiauja visoje Lietuvoje, be to, jos produkciją perka ir Estijoje, Čekijoje bei Švedijoje.
Esame dėkingi visiems, kurie suteikė mums progą susipažinti su šios įmonės veikla.
Emilija Guiskaja, 7a klasės mokinė
Ankstų gruodžio penktosios rytą mokinių ir mokytojų grupė lydima gidės iš Vilniaus išvyko į mokomąją – pažintinę ekskursiją maršrutu Lietuva – Latvija – Estija. Kelionės metu gidė patikrino mokinių žinias apie Baltijos šalis. Teisingai atsakę mokiniai galėjo gauti prizus. Važiuodami matėme Baltijos jūrą ir kitus mūsų kaimyninių šalių turtus.
Pirmoji mūsų ekskursijos vieta, kurią aplankėme, buvo Paide miestelyje esantis laiko centras „Wittenstein“. Mus pasitiko gidė, kuri dėkojo už galimybę kalbėti lietuviškai, nes jau 45 – erius metus gyvena Estijoje ir ekskursijas veda tik estų kalba. Aštuonių aukštų laiko centro bokšte galėjome išvysti įvairias ekspozicijas, susijusias su įvairių istorinių laikotarpių svarbiausiais įvykiais. Didžiausią įspūdį paliko Paide miestelio panorama ir laiko mašina. Po įspūdingos ekskursijos keliavome į Aksi ledynmečio muziejų. Trijų aukštų moderniame muziejuje pamatėme be galo daug iškamšų: mamuto, baltojo lokio, pingvino, šiaurės elnio ir kitų gyvūnų. Įgijome geografijos žinių apie ledynų susiformavimą, žmogaus atsiradimą ir t.t. Po ledynmečio muziejaus keliavome į viešbutį, kuriame ilsėjomės, kad įgautume jėgų kitos dienos įspūdžiams. Kitą mūsų išvykos rytą po pusryčių lankėmės moderniausiame Baltijos šalyse AHAA mokslo centre. Jame galėjome pasivažinėti dviračiu ant lyno bei išbandyti vandens ir sniego trasas. Taip pat buvome planetariume, kuriame gavome daugybę žinių apie mūsų planetą. Didžiausią įspūdį paliko užkonservuoti žmonių ir gyvūnų kūnai. Po ekskursijos gidė mums aprodė Tartu senamiestį ir jo įžymiausius objektus.
Pasibaigus ekskursijos laikui, pavargę, bet laimingi keliavome namų link. Šioje ekskursijoje pasisėmėme daug įspūdžių bei žinių. Tikimės, kad ateityje turėsime dar ne vieną galimybę pakeliauti daugiau.
Lapkričio 22 d. 7a klasės mokiniai surengė „švaros akciją“ savo klasėje. Mes visi norime mokytis švarioje, tvarkingoje aplinkoje, todėl nusprendėme sutvarkyti klasėje esančią medžiagą, surinkti ir išmesti tai, kas nereikalinga, atnaujinti klasės stendą. Akcijos metu kiekvienas išvalė ir savo darbo vietą.
Dirbdami kartu mes kalbėjomės, jog kiekvienas turime ne tik nešiukšlinti, bet ir pakelti šiukšles. Todėl labai tikimės, jog mūsų akcija paragins kitus mokinius, nes jos idėja – skatinti mokinius būti atsakingesniais ne tik aplinkai, bet ir vienas kitam.
Kviečiame visus mokinius tausoti progimnazijos inventorių, palaikyti švarą ir tvarką klasėse bei progimnazijos koridoriuose. Mūsų klasės akcijos šūkis ,,Gyvenk švariau, mokykis geriau‘‘.
Ugnė Ridikaitė, 7a klasė
Šiandieninė mokykla turi suteikti ne tik žinių, bet ir ugdyti dorą ir sąmoningą pilietį, iniciatyvias, atviras, kūrybiškas, mokytis gebančias asmenybes. Siekiant išugdyti tokią stiprią asmenybę, Švenčionių progimnazijoje ugdymo procesas vyksta suliejant tam skirtas erdves ir patirtis. Stengiamasi, kad mokymasis būtų prasmingas, įdomus, keliantis mokiniams iššūkius, gilus, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą, žingeidumą, lavinantys lyderystės, kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Viena iš tokių veiklų, padedanti mokiniams atrasti mokymosi prasmę ir džiaugsmą, kurianti atvirą, besimokančią ir žiniomis bei patirtimi besidalijančią bendruomenę, yra Progimnazijos bendruomenės diena, kuri šiais metais vyko lapkričio 30 dieną.
Organizuojant progimnazijos bendruomenės dieną, o ypač planuojant netradicines veiklas, savo idėjomis ir realiais darbais aktyviai prisidėjo mokiniai, jų tėveliai, socialiniai partneriai ir, žinoma, mokytojai, todėl nuspręsti, kas bus tą dieną progimnazijoje, buvo nesunku. Be to, pasufleravo ir turima sėkminga pernykštė patirtis. Taigi ilgai nesvarsčius, buvo nuspręsta Progimnazijos bendruomenės dieną kasdienes tvarkaraščio pamokas pakeisti kitomis: klasės bendruomenės pamokomis-diskusijomis, protmūšiais, kūrybinio rašymo užsiėmimais, sporto varžybomis.
Artėjantis Lietuvos šimtmetis dar labiau sustiprino suvokimą, kad kiekvienas iš mūsų esame savo pačių, progimnazijos, Lietuvos kūrėjai. Todėl viena iš veiklų ir buvo sukurti idėją apie tai, kokią savo klasę, progimnaziją, gimtąjį miestą ir kokią savo Lietuvą norime matyti, bei pačiomis svarbiausiomis ir gražiausiomis idėjomis pasidalinti su kitais. Nors kūrybinio rašymo ,,Mano idėja“ temos iš anksto buvo nežinomos, smagu, kad minčių netrūko nė vienam rašančiajam ir kiekvienas jų kėlė drąsias idėjas, liudijančias, jog rūpi visa, kas yra aplink, rūpi šalies stiprybė ir gerovė. Štai kelios pačių mažiausiųjų, penktokų, sukurtos idėjos klasei: ,,Lietuvos šimtmečiui paminėti organizuoti ekskursiją į televizijos bokštą“, ,,Turėti klasėje ,,gyvąjį kampelį“, ,,Auginti įdomesnius augalus arba turėti klasėje akvariumą ar terariumą“; šeštų klasių mokiniai sukūrė idėjas progimnazijai: ,,Dalyvauti mainų programose“, ,,Surinkti informaciją ir pateikti visuomenei apie 1918 m. vasario 16-osios akto signatarus, kilusius iš Švenčionių krašto“, ,,Švęsti progimnazijos gimtadienį“; septintokai savo idėjas skyrė miestui: ,,Įkurti miesto parke Lietuvos šimtmečiui skirtą pėsčiųjų taką (100 m), kuriame būtų pažymėtos Lietuvai svarbios 1918–2018 m. datos“, ,,Įrengti Jaunimo pramogų centrą, o šalia jo – mini zoologijos sodą“, ,, Pastatyti ,,Teslos“ gamyklą ir sukurti daugiau darbo vietų“; aštuntokai idėjas skyrė Lietuvai: ,,Skatinti kūrėjus ir investuoti į išradimus“, ,,Pastatyti daugiau šilumos jėgainių“, ,,Mokyklose vesti tautiškumo pamokas“, ,,Kurti projektus, skatinančius žmones tausoti gamtą“. Tai tik trylika pačių svarbiausių idėjų, kurios atskleidžia, kad mums labai svarbu, kaip gyvensime po 5, 10 ar …100 metų. Minčių, ką galima padaryti klasėje, progimnazijoje, mieste ir šalyje buvo kur kas daugiau. Galbūt ne visos jos taps realybe, tačiau norisi tikėti, kad dauguma jų bus įgyvendintos ir džiugins širdis.
Kūrybiškose, turiningose ir įsimintinose klasės bendruomenės pamokose vyko pokalbiai tema ,,Imuniteto prieš patyčias ir smurtą stiprinimas“. Pokalbių, diskusijų, kai kuriose klasėse netgi debatų metu buvo kalbama apie savęs pažinimo svarbą, empatiją, problemų ir konfliktų sprendimą, pykčio valdymą, streso įveikimą, bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą. Mokiniai ir gausiai susirinkę jų tėvai aptarinėjo kiekvieno klasės, o taip pat ir progimnazijos bendruomenės nario įnašą kuriant pozityvų progimnazijos mikroklimatą, skatinant ir propaguojant savanorystę, dalyvaujant pilietinėje, socialinėje ir kitoje bendruomeninėje veikloje. Dalydamosi patirtimi, keisdamosi nuomonėmis klasių bendruomenės kartu su socialiniais partneriais iš Švenčionių užkardos, Švenčionių policijos komisariato, Švenčionėlių miškų urėdijos šiltai pabendravo, pasidalino pastebėjimais, patirtimi. Norėtųsi akcentuoti tai, jog kiekvienas klasės bendruomenės narys buvo ,,matomas”, kiekvienas mokinys ir netgi pats nedrąsiausias išsakė mintis ir jautėsi svarbus ir reikalingas.
Didelis būrys azartiškų ir labai rimtai nusiteikusių mokinių, tėvelių bei mokytojų rinkosi į aktų salę – į protų mūšius, kurie buvo organizuoti kiekvienam klasių koncentrui. Visų protmūšių metu vyko tikros smegenų kovos, nes visos komandos buvo nusiteikusios pergalingai, nepaisant to, jog organizatorių parengti klausimai bei užduotys dažnai buvo kietas riešutėlis, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir sumanumo, loginio mąstymo ir puikaus savo gimtojo krašto, savo progimnazijos istorijos išmanymo. Tačiau niekas komandų neišmušė iš vėžių ir tik sirgaliams skirti klausimai bei sėkmė lėmė, kad labai nedideliu taškų skirtumu nugalėtojai džiaugėsi pergale. Smagu, jog mokiniams patinka įvairūs linksmi, komandiniai, o ypač intelektualūs žaidimai. Dažnai jie tai priima tiesiog kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų, tuo pačiu – tai yra ir tarpusavio pagalba, sutarimas bei bendras mokymasis. O kai komandoje be klasės draugų dar yra trys tėveliai (buvo norinčių ir daugiau, bet neleido žaidimo taisyklės), kurie labai stengiasi atlikti visas užduotis, padaryti viską, kad tik komanda nugalėtų, ryžtas ir atsakomybės jausmas tik stiprėja.
Ypatingai daug gerų emocijų Bendruomenės dieną liejosi sporto salėje. Kiekvieną pamoką netilo kūno kultūros mokytojo švilpukas ir sirgalių šūksniai, nes aikštelėje rungėsi stipriausios klasių komandos. Nors dominavo gera nuotaika ir šypsenos, tačiau estafečių kovos buvo labai atkaklios. Kiekvienos komandos narys buvo nepaprastai azartiškas ir greitas, o aistringi sirgaliai labai emocingai palaikė savo komandos narius, skandavo šūkius, mojavo plakatais. Na, o kai toks palaikymas, ir vėlgi komandoje savo jėgų negaili tėčiai ir mamos, tai noras nugalėti tampa dar didesnis. Nepaisant to, jog kaip ir visose varžybose buvo išaiškinti nugalėtojai, tikrąja varžybų laimėtoja galima buvo skelbti puikią nuotaiką, labai svarbų ir reikalingą tarpusavio supratimą ir darnų komandinį darbą.
Dienai artėjant į pabaigą, vyko refleksija, kurios metu pilnutėlėje aktų salėje buvo aptarta veikla, pasidžiaugta turininga ir kūrybinga diena, įteikti apdovanojimai ir šventiniai suvenyrai protmūšių, sporto varžybų nugalėtojams, aktyviausiems, laiko, idėjų, žinių ir jėgų negailėjusiems tėveliams, ištikimiausiems pagalbininkams – socialiniams partneriams, išsakytos visos bendruomenės dienos metu susikaupusios mintys. Progimnazijos direktorius Jurij Semaško kreipdamasis į bendruomenę sakė, jog ši diena parodė, kad esame atviri ir bendruomeniški, besimokantys ir besidalinantys žiniomis, patirtimi ir sėkmės pavyzdžiais. Kiekvienas bendruomenės narys atlieka savo vaidmenį ir prisideda prie progimnazijos augimo. „Džiugu, – sakė direktorius, – kad mokiniai, tėveliai, mokytojai didžiuojasi progimnazija, džiaugiasi, kad ji vis labiau modernėja, kad ugdymo(si) procese taikomos naujausios šiuolaikinės technologijos, kad estetiška aplinka stiprina mokymosi motyvaciją, kad laukia nauji sumanymai, dalis kurių jau labai greitai, dar šiais metais, bus įgyvendinti.“ Renginio pabaigoje daug plojimų sulaukė nuotaikingas progimnazijos meno kolektyvo ,,Šaltinėlis“ koncertas. Skambi daina, smagus šokis, įtaigi tarmiškai papasakota istorija dar labiau sustiprino emocinius ryšius ir bendrumo jausmą, o trykštanti jaunatviška energija ir veržlumas įkvėpė tęsti pradėtus darbus ir planuoti naujus.
Pasibaigus Progimnazijos bendruomenės dienai dar ilgokai besitęsiantys jaukūs pašnekesiai bylojo, kad iniciatyvos, kurių imamasi progimnazijoje, bendruomenei svarbios ir reikalingos, kaip ir progimnazijai svarbus ir reikalingas kiekvienas jos narys. Progimnazijos bendruomenės diena – tai įrodymas, kad bendruomenę sudaro kaskart vis tvirtesniais ryšiais pagrįstas bendravimas tarp motyvuotų ir į sėkmę orientuotų mokinių, jų pasiekimais besirūpinančių tėvų ir nuolat atgalinį ryšį pateikiančių mokytojų.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Organizuodami ugdymą progimnazijoje, visuomet siekiame prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės, savo veiklą grindžiame bendruomenės susitarimais ir mokymusi, dėmesį kreipiame į moderniausias mokymosi tendencijas. Kasmet daug idėjų, pačių naujausių, šiuolaikiškiausių technologijų galimybių mūsų bendruomenė randa Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje švietimo inovacijų parodoje. Šie metai – ne išimtis. Lapkričio 24–25 d. parodoje „Mokykla 2017“ lankėsi net dvi mūsų grupės – viena mokinių, kita – mokytojų.
Penktadienį į parodą keliavo visuomet idėjų turintys mokinių tarybos atstovai, kiti naujienomis besidomintys mokiniai, progimnazijos direktorius, etikos ir ugdymo karjerai mokytoja ir psichologė. Be abejo, nuvykę į parodą, kiekvienas jų turėjo ką veikti. Vieni domėjosi naujausiomis technologijomis, kiti daug įdomybių atrado Atradimų laboratorijose, puikiai leido laiką išbandydami virtualios realybės akinius, interaktyvias grindis ir kt., treti bendravo su veiklą parodoje pristatančiais mokyklų, įvairių įmonių, centrų atstovais ir kaupė informaciją apie tai, ko mes dar neturime, kur dar nedalyvaujame. Mokytojų grupė, kuri parodoje dalyvavo šeštadienį, taip pat laiko neleido veltui. Kiekvienas jų pirmiausia domėjosi jam rūpima sritimi, o vėliau paganė akis ir po kitas erdves ir rado įdomių dalykų, kuriuos pritaikys ugdymo procese. Mokytojai aplankė Geros mokyklos ir Švietimo politikos erdves, kuriose sužinojo, kaip mokykloje nuosekliai plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, Mažojoje klasėje domėjosi elektroniniais vadovėliais, Idėjų klasėje dalyvavo užsiėmime „Mokymasis per judesį“, analizavo robotikos subtilybes, pabuvojo Didaktikos ir sprendimų klasėse, stebėjo „Mokslo šou“, mokinių koncertą ir kt.
Sugrįžus iš parodos, buvo organizuotas renginio aptarimas. Savo mintimis, idėjomis ir siūlymais dalijosi visi, kurie dalyvavo parodoje. Refleksijos progimnazijoje metu mokiniai sakė, jog jiems labai patiko paroda, ypač Atradimų laboratorijos. Dauguma mokinių pasakojo apie AHHA laboratorijoje patirtus įspūdžius, Gamtamokslinių tyrimų naujienas, kurias panaudos ir savo veikloje ir pasiūlys mokytojams pamokose. Patiko moksliniai tyrimai. Parodoje dalyvavę ir veiklas pristatę kitų mokyklų mokiniai paskatino mūsų progimnazistus ir patiems pamąstyti apie tokią veiklą. Pokalbis su mokiniais atskleidė, jog jie buvo žingeidūs, smalsūs ir nieko nepraleido pro akis, netgi užfiksavo Švietimo ir mokslo ministrės žodžius „mokykla be namų darbų“. Apie tai, ką mes galime pritaikyti savo progimnazijoje, ko mums dar reikia, mokiniai pirmiausia atsakė, jog mes beveik viską turime. Na, būtų gerai, – sakė jie, kad elektroninės pratybos būtų sudarytos visoms klasėms ir dalykams, kad dalyvautume Švietimo mainų paramos fondo programose ir projektuose. Dar reikėtų daugiau planšetinių kompiuterių ir jiems klaviatūrų, nes dirbant interaktyviose aplinkose būtų patogiau, visai smalsu būtų patyrinėt ir naujus robotukus, kurie padėtų mokytis programavimo, – kalbėjo mokiniai. Tokių idėjų kupini į refleksiją rinkosi ir mokytojai. Jie, savo ruožtu, dalijosi mintimis apie mokymo naujoves, demonstruotas alternatyvias ir tradicines ugdymo metodikas ir ugdymo priemones, pristatytus naujus ugdymo projektus. Kalbant apie mokyklų įrangą, daug pasiūlymų turėjo informacinių technologijų mokytoja. Ji sakė, jog reikėtų Robotikos kabineto, dar vieno VEX robotų komplekto, pasinaudoti puikia galimybe ir dalyvauti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos siūlomose veiklose „Pats sau“. Taip pat mokytojai parsivežė idėjų, kaip galima estetiškai ir praktiškai pagražinti biologijos kabineto, mokytojų kambario erdves.
Taigi išvykos į didžiausią švietimo bendruomenei skirtą renginį „Paroda 2017“ nauda buvo visapusiška. Mokiniams tai buvo kūrybiškai organizuotas ugdymas netradicinėje aplinkoje ir socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas, mokytojams – atsakymų į esminius ugdymo klausimus ieškojimas ir atradimas, progimnazijos ir mokinių matymas platesniame kontekste. Na, o visada parodoje dalyvaujantis, kitus motyvuojantis ir visada apie asmenybės auginimą ir ugdymą ateities perspektyvoms galvojantis progimnazijos direktorius ir progimnazijos taryba priims sprendimą, kuris ugdymą(si) progimnazijoje padarys dar modernesnį, dar labiau auginantį.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Lapkričio 21 dieną mūsų progimnaziją aplankė ypatingi svečiai iš TV3 televizijos. Tądien progimnazijoje vyko laidos „Kur giria žaliuoja“ filmavimas. Tai laida apie gamtą, miškus ir žmones, kurie rūpinasi Lietuvos miškais, kurie yra neabejingi savo krašto gamtai .
Kadangi buvo filmuojama tema ,,Paukščių globa žiemą“, tai progimnazijos mokiniai papasakojo apie daugybę įdomiausių, mūsų progimnazijoje vykdomų veiklų. Pasakojo apie tai, kaip reikia rūpintis paukščiais jiems sunkiu laikotarpiu, kaip iš antrinių žaliavų pagaminti lesyklas, kuo galima maitinti paukščius ir koks maistas yra pavojingas paukščių sveikatai. Mokiniai papasakojo apie ilgalaikes gamtosaugines progimnazijos veiklas ir tradicijas, apie aktyviai veikiantį ekologinį klubą ,,Žuvėdra“ (vadovė Oksana Gončarova) ir gamtininkų būrelį ,,Žaliuoju taku“ (vadovė Lilija Rutkovskaja). Progimnazijos mokiniai kreipėsi į visus Lietuvos moksleivius ragindami globoti paukščius šaltuoju laikotarpiu. Filmavimo komanda buvo sužavėta mūsų progimnazijos veikla. Visi kartu pakabinome pagamintas lesyklėlės progimnazijos „Svajonių“ parke.
Laidą, kurią filmuojant dalyvavo 6a, 6c, 7c, 8r, 8c klasių mokiniai, rodys gruodžio mėnesį. Manome, jog laida tikrai sudomins ne tik miškininkus, gamtininkus, bet ir kitus gamtą mylinčius žmones, nes miškas lietuviams artimas nuo seniausių laikų.
Laidų ciklą „Kur giria žaliuoja“ galima pažiūrėti šeštadieniais 8.30 val. per TV3, laidų kartojimas – pirmadieniais 9 val. per TV6 kanalą. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Generaline miškų urėdija.
Evelina Kaušinytė, 6C klasė
Perėjus iš ketvirtos klasės į penktą, mokiniai išgyvena įvairius sunkumus, kuriuos sukelia nauja aplinka, naujas mokymo turinys, padidėjusi jo apimtis, nauji mokymo metodai, vertinimas ir kt. Suprantama, jog adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Sudarydami sąlygas, užtikrinančias sėkmingą penktokų adaptaciją progimnazijoje, siekdami prasmingo dialogo su tėvais, kurdami mikroklimatą, pagrįstą tarpusavio parama, kasmet organizuojame ir vykdome projektą „Penktokų adaptacija“.
Projekto ,,Penktokų adaptacija“ dalyvių veiklos įvairios: mokinių stebėsena, individualūs ir grupiniai pokalbiai, anketavimas, susirinkimai, atviros pamokos, konsultacijos ir kt. Viena iš projekto veiklų – 5-ų klasių mokinių tėvų metodinė konferencija ,,Mano vaikas penktokas“. Kasmet lapkričio mėnesį į progimnaziją pasikviečiame mokinių tėvelius ir drauge apsvarstome mums rūpimus klausimus – mūsų vaikų, penktokų, pasiekimus, emocinę būseną, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formas.
Šiais metais metodinė konferencija vyko lapkričio 23 d. Į progimnazijos aktų salę susirinko mokinių tėveliai, 5 – ų klasių auklėtojai, mokytojai dalykininkai, pagalbos mokiniui specialistai. Konferencijos dalyvius nuotaikingu pasirodymu pasveikino progimnazijos meno kolektyvas „Šaltinėlis“. Vėliau informacija, mintimis ir patarimais dalijosi pranešėjai: direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Stuglienė, progimnazijos psichologė Svetlana Kostina, 5a klasės auklėtoja Oksana Rimašienė. Pranešimuose buvo kalbėta apie progimnazijos bendruomenės narių bendradarbiavimo patirtį ir principus remiantis šių mokslo metų veiklomis, pristatyti ir išanalizuoti tyrimo „Penktokų adaptacija progimnazijoje“ rezultatai, klasės mikroklimato ypatumai. Asmenine patirtimi auginant penktoką pasidalijo ir mokinių tėveliai: Loreta Gimbickienė, Nijolė Paškonienė ir Dmitrijus Ivanovas. Jie sakė, kad perėjus vaikui į penktą klasę, nerimo šiek tiek buvo. Tačiau pasitikint vaiku, jam padedant, nuolat besidomint jo pasiekimais, emocine būsena, bendraujant su mokytojais, adaptacijos laikotarpis, galima sakyti, praėjo nepastebimai.
Konferencijos pabaigoje, apibendrindamas projekto veiklą ir akcentuodamas tai, jog progimnazijoje svarbus kiekvieno vaiko saugumas ir gera savijauta, direktorius Jurij Semaško pabrėžė konstruktyvaus dialogo svarbą, kvietė išsakyti savo siūlymus, teikti savo „matymus“.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Lapkričio 21 dieną mūsų progimnazijos neformaliojo švietimo būrelio ,,Pažink savo kraštą“ nariai kartu su šio būrelio vadove Ramune Skripskaite Li vyko į Reškutėnų amatų centro edukacinius užsėmimus.
Pirmas užsiėmimas ,,Tradicinės babkos kepimas“ buvo kulinarinio paveldo. Jam vadovavo Janė Petkūnienė. Išklausę, kaip seniau buvo gaminamas šis patiekalas, mes patys skutome bulves ir jas tarkavome. Įdarbinti buvo visi: mergaitės skuto bulves ir pjaustė spirgučius, juos čirškino, o berniukai didvyriškai nulupę, supjaustė svogūnus (buvo ašarų).
Pašovę bulvinę babką į tradicinį pečių, nuskubėjome į kitą edukacinį užsiėmimą „Vilna ir jos apdirbimo ypatumai“ mokytis vilnos vėlėjo amato. Užsiėmimą vedė sertifikuoto tautinio paveldo produkto puoselėtoja Lida Puzyriova. Amatininkė papasakojo, kaip senovėje buvo apdirbama vilna, kaip iš švelnaus vilnos kuodelio rankomis galima pasigaminti apavą ir net drabužį. Kol pečiuje kepė bulvinė babka, visi mikliai vėlė ir nusivėlė muilą-kempinę.
Pakvipus iškeptai babkai, centro kulinarinio paveldo salėje vyko jo degustacija. Juk kaip skanu ragauti pačių rankomis pasigamintą maistą! Pasivaišinę amatų centro ekologiška žolelių arbata, geros nuotaikos vedini geltonuoju mokykliniu autobusiuku išskubėjome į progimnaziją.
Indrė Bečelytė, 6b klasė
Lapkričio 14 d. Švenčionių progimnazijoje 7–8 klasių mokiniai susitiko su žurnalistu, dokumentinių-istorinių filmų kūrėju Rimu Bružu. Paskaita-seminaras „Istorijos perimetrai“ buvo skirtas atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti. Svečias pasakojo apie sudėtingą mūsų valstybės kūrimosi laikotarpį, kai formavosi Lietuvos Respublikos sienos (1918–1939 m.): istorinės sostinės Vilniaus ir Vilniaus krašto praradimas, Palangos ir Šventosios prijungimas, Klaipėdos uosto ir krašto iškovojimas Lietuvai. Šie istoriniai įvykiai atksleidžia jaunos valstybės ryžtą kovoti už išlikimą, už teisę būti, nepaisant sudėtingų ir dažnai nepalankių aplinkybių. Susitikimo pradžioje parodytos nuotraukos, liudijančios apie baisius įvykius Ukrainoje, atskleidė tai, jog deklaracijos valstybių nesukuria, jos iškyla ir išlieka atsidavusių, jų labui ir bendram tikslui dirbančių žmonių dėka.
Susitikimo pabaigoje, mokiniams uždavus klausimus, papasakojo apie savo profesiją: kodėl pasirinko režisūrą, žurnalistiką. Pasidalino mintimis apie meilę motociklams ir kaip jis gavo savo pirmąjį ,,ristūną”.
Buvo labai įdomu sužinoti tiek daug naujos informacijos ir pažvelgti į istorijos vingius kitu kampu. Įdomu pažinti savo krašto istoriją, prisiminti svarbiausius istorinius įvykius, permąstyti valstybės kelią ir įvertinti nuveiktus darbus, pažinti valstybės kūrėjus ir suprasti vykusius procesus, juos peržvelgiant atrasti tuos tvirtus saitus, siejančius kiekvieną lietuvį su savo valstybe, skiepyti meilę ir pagarbą šalies istorijai
Smiltė Urbonaitė, Dovydas Čepas, 7c klasė
Trečiadienio rytą, lapkričio 15 d., gausus būrys mokinių iš 6A, 6C, 6B ir 8R klasių, lydimi klasės auklėtojos Lilijos Rutkovskajos, Oksanos Gončarovos, istorijos mokytojos Renės Petronienės bei 6C klasės tėvų atstovės Ingos Kaušinienės vyko į pažintinė ekskursiją Vilniuje. Pirmiausia visi kartu apsilankėme Iliuzijų muziejuje, kuriame išklausę instruktažą ėjome apžiūrėti visų kambarių. Veidrodžių kambarys, Disko kambarys, Apverstas butas, Iliuzijų kambarys – visi jie buvo įspūdingi. Nusifotografavę ir pilni įspūdžių ėjome į Lietuvos Nacionalinį muziejų. Čia mes dirbome grupelėse, o kiekviena grupė gavo skirtingas temas. Ekspozicijoje pasinėrėm į didingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, mums papasakojo apie didįjį Žalgirio mūšį, apžiūrėjome Žalgirio mūšio schemą. Taip pat galėjome pasimatuoti riterio šalmus ir palaikyti kalaviją. Nacionalinių kostiumų ekspozicijoje turėjom galimybę pamatyti visų penkių etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – valstiečių tradicinius šventadieninius drabužius.
Labai dėkojame auklėtojoms, istorijos mokytojai ir lydinčiai mamai už šaunią ekskursiją. Muziejuje praleistas laikas primena apie Lietuvos istorijos gražius puslapius. Gautas žinias galėsime panaudoti pamokų metų.
Aušrinė Labogaitė, 6C klasės seniūnė
