Kategorijos „Veikla“ archyvas

       Šį trečiadienį, 2017 m. vasario 22 d., vykdydami karjeros ugdymo projektą  mūsų progimnazijos 6C klasės mokiniai, vadovaujami mokytojų Liudmilos Semaško ir Svetlanos Kostinos,  buvo nuvykę į Vilnių.

     Viešėdami sostinėje aplankėme Vilniaus universiteto Senuosius  rūmus, kurie užima Vilniaus senamiesčio kvartalą tarp Universiteto, Šv. Jono, Pilies ir Skapo gatvių.  Nuo Vilniaus universiteto įkūrimo 1579 m. iki šių dienų rūmai plėtėsi, keitėsi pastatų stiliai ir paskirtis.

    Mokiniai sužinojo, kad Vilniaus universiteto biblioteka, įkurta 1570 m., iki šių dienų išliko autentiškose erdvėse. Kartu su visais senojo universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą ir nepakartojamą  Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį, reprezentuojantį Lietuvos mokslo ir kultūros pažangos istoriją. Mokiniai su įdomumu apžiūrėjo bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus, Joachimo Lelevelio ir  Baltąją  (observatorija) sales.

    Sėdėdami vadinamoje „Profesorių“ skaitykloje, grožėjomės renesanso laikotarpio freskomis, klausėmės įdomaus pasakojimo apie bibliotekos istoriją. Po to apžiūrėjome observatoriją ir kilome į observatorijos palėpę, pro kurios langelius atsivėrė nuostabus senamiesčio vaizdas.

      Pasivaikščioję  po  garsiuosius universiteto kiemelius, apsilankėme Šv. Jonų bažnyčioje. Mokiniai susidomėję apžiūrėjo šiuo metu  rūmuose veikiančią  pirmųjų bibliotekos knygų ekspoziciją, išklausė įdomią informaciją apie jos istoriją.

       Pakeliui namo linksmai aptarinėdami išvykos įspūdžius ir nusipirktas lauktuves,  mokiniai teigė, kad ekskursijoje gautos žinios apie istorinį Vilniaus universitetą bus įdomios ir jų artimiesiems .

                                                                               Mokytoja Liudmila Semaško

     Švenčionių progimnazijos meno kolektyvas „Šaltinėlis“ vasario 15 dieną su koncertine programa dalyvavo Vidutinės kultūros centro renginyje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Ten mus šiltai pasitiko bendruomenės  seniūnė. Bendruomenės centre koncerto  metu tvyrojo linksma ir draugiška atmosfera, kurią kūrė susirinkusiųjų draugiškumas ir, žinoma,  linksmas mūsų klegesys.

     Koncertas puikiai pasisekė, „Šaltinėlis“ pristatė nuotaikingą šventinę programą, kurioje skambėjo  prasmingi poezijos posmai ir istorijos skaitiniai, dainos, scenoje sukosi šokėjai, pasipuošę lietuvių liaudies tautiniais kostiumais. Žiūrovai džiaugėsi mūsų pasirodymu bei įteiktomis trispalvėmis. Renginiui pasibaigus, netrūko plojimų bei šiltų padėkos žodžių.

      Prasminga ir smagi  koncertinė išvyka – tai galimybė garsinti Švenčionių progimnazijos vardą mūsų rajone.

 „Šaltinėlio“ narė Agnė Semėnaitė

      Mūsų šalies istorijoje gausu svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, tačiau dalis jų yra ne šiaip garsios, bet pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės  atkūrimo diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį.
     Šiai iškiliai datai skirtas renginys vasario 15 d. progimnazijos aktų salėje prasidėjo visų susirinkusiųjų giedamu Lietuvos valstybės himnu. Vėliau renginio vedėjai Goda ir Mantas pasveikino susirinkusius mokinius ir mokytojus ir pakvietė kartu pakeliauti Lietuvos valstybės istorijos puslapiais. Mokiniai per poeziją, istorijos skaitinius ir vaizdus ekrane lydėjo žiūrovus nuo vienos Lietuvos įsimintinos datos prie kitos, taip papasakodami Lietuvos kaip valstybės gimimą ir įsitvirtinimą Europos žemėlapyje. O istorijos mokytojos Renės Petronienės priminta istorija apie tai, kaip buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, buvo tokia jautri ir džiaugsminga!

      Renginyje šventinę nuotaiką sukūrė dainos, liaudiški ir šiuolaikiniai šokiai, nuotaikinga Renatos Sliesoraitytės istorija gražia tarmiška kalba ir kiekvieno rankoje ,,plevėsuojanti” trispalvė, kuriomis renginio pabaigoje, skambant mokinių choro atliekamai G. Paškevičiaus dainai ,,Mano kraštas”, papuošėme savo  Lietuvą.    

      Šis Vasario 16-osios minėjimo meninis ir edukacinis potyris sužadino daug pasididžiavimo Lietuva ir jos laisvais žmonėmis visų mūsų širdyse. Šią popietę kūrėme šventę sielai, ausims, akims ir širdžiai. Svarbiausia, kad skirstėmės pakylėti, praturtinti ir didžiuodamiesi, kad esame laisvos Lietuvos piliečiai, mokantys švęsti gražią Laisvės šventę.

      Norėdami daugiau sužinoti apie Lietuvos pinigų istoriją, mes su progimnazijos Jaunųjų muziejininkų būreliu ir jo vadovėmis Liudmila Semaško ir Irena Čebruk vasario 8 d. nuvykome į Lietuvos banko pinigų muziejų. Muziejaus darbuotoja išsamiai papasakojo apie pinigus ir natūrinius mainus, kurie buvo prieš pinigų atsiradimą. Mes atidžiai klausėmės, atsakinėjome į užduodamus klausimus, rinkome taškus už teisingus atsakymus, už kuriuos vėliau gavome dovanėles. Daug kas muziejuje buvo įdomu, bet viena įsimintiniausių akimirkų buvo ta, kai pamatėme Į Gineso rekordų knygą įtrauktą didžiausią iš centų pastatytą piramidę. Ją pastatė 4 studentai per keletą savaičių iš daugiau kaip 1000 dviejų centų monetų. Ekskursijos pabaigoje mums leido pasijusti kalviais ir visi išsikalėme sau po vieną skatiką.

      Mums ši išvyka į Pinigų muziejų buvo ne tik įdomi, bet ir labai naudinga, nes mes progimnazijos muziejuje vykdome projektą ,,Pirmieji Lietuvos pinigai“.

Jaunosios muziejininkės – Justina Godlevskytė, Kamilė Butkūnaitė, Agnė Semenaitė

    Sausio 25 d. progimnazijos aktų salėje vyko meninio skaitymo  konkursas, kurio dalyviai su visais susirinkusiais dalijosi meile literatūrai ir gimtajai kalbai.

    Šį gražų ir prasmingą renginį jautriais ir vaizdingais žodžiais pradėjo konkurso vedėjai Gabrielė Derenčiūtė ir Natas Burokas. Jiems paskelbus konkurso pradžią, vienas paskui kitą 12 jaunųjų konkurso dalyvių skaitė Salomėjos Nėries, Maironio, Just. Marcinkevičiaus, J. Erlicko, B. Brazdžionio, V. Mačernio ir kitų žinomų, laiko patikrintų ir literatūros kritikų gerai įvertintų lietuvių autorių grožinės literatūros  kūrinius. Meninio skaitymo konkurso laureatai: Renata Sliesoraitytė – 5A klasė, Brigita Stakelytė – 8A klasė, Evelina Kaušinytė – 5C klasė vertinimo komisiją pavergė šiais kūriniais: pasaka „Kaip žmogus vežė lapės kailį“, Kazio Binkio „Gėlės iš šieno“, Juozo Erlicko „Vėjiniai malūnai“.

     Vertinimo komisijos pirmininkė Irena Stuglienė pasidžiaugė ir mokiniams dėkojo už sukurtą raiškiojo žodžio šventę. „Matau, kad turime talentingų mokinių, mylinčių literatūrą, puoselėjančių meninį žodį, gebančių suprasti bei vertinti pasirinktą grožinės literatūros kūrinį ir įtaigiu žodžiu, mimika bei emocija veikti klausytoją. Visi jūs stengėtės originaliai interpretuoti, įtaigiai perskaityti pasirinktus kūrinius. Jie jaudino mus, klausytojus“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė.

    Džiugu, jog tradicija tęsiasi ir kiekvienais metais yra mokinių, norinčių skleisti meninį žodį. Ypač džiaugiamės mažaisiais (t.y. 5-6 klasių) mokiniais, kurie patys prašosi į konkursą. Jų noras skatintinas, nes išeiti prieš auditoriją ryžtasi ne kiekvienas, o šiandienos mokiniams to mokytis tiesiog būtina.

    Įteikus diplomus nugalėtojams ir padėkas visiems konkurso dalyviams, belieka linkėti sėkmės rajoniniame etape.

Laisvės gynėjų dienai –

eilės ir žvakių šviesa, neužmirštuolės žiedas

Kai norime kalbėt apie Tėvynę,

Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.

Tai jų alsavimas kaip vėjo gūsis,

Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos

Palaimina ir mūsų darbus, ir svajonę;

Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,

Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais.

(Just. Marcinkevičius)

      Sausio 13-oji – neeilinė diena. Ji – mūsų skausmas ir pergalė. Tai diena, kurią jau 26-us metus mini Lietuvos žmonės pagerbdami už šalies laisvę kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Kasmet Laisvės gynėjus prisimename ir mes.

     Iš pat ryto, 8 valandą,  prasidėjo pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ ir ant visų progimnazijos palangių suliepsnojo atminimo žvakutės. Mokiniai vieni kitiems pasakojo, ką jie žino apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, prisiminė tėvų ir senelių pasakojimų, kuriems šie įvykiai yra vis dar gyvi ir jaudinantys prisiminimai. Žvakės, simbolizuojančios šviesą ir atmintį, degė ir aktų salėje, į kurią neįprastai istorijos ir pilietiškumo pamokai rinkosi mokiniai ir mokytojai. Renginio vedėjai pasakojo apie įvykius, kai visa Lietuva pakilo į kovą už savo laisvę, už savo gyvenimą nepriklausomoje šalyje. Mirgančių žvakelių šviesoje susikibę rankomis tylos minute pagerbė 1991–ųjų metų sausio 13–osios  aukas.  Susikaupimas ir rimtis atsispindėjo mokytojų ir mokinių veiduose. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys vaizdai, skaitomi eilėraščiai, tačiau per kūną bėga šiurpas, matant tuos  vaizdus, klausant dainų, įsijaučiant į tų dienų nuotaiką. Ir visgi atrodo, kad viskas iš naujo, ir vėl stipriai plaka širdys. Mokiniai salėje sėdėjo tylūs, rimti, susikaupę, bandantys suvokti, kokia trapi žmogaus gyvybė, sugebantys  įsiklausyti ir išgirsti.

    Liudininkų prisiminimus, eiles apie Laisvę, Nepriklausomybę, atsakomybę mokiniai per vietinį radiją skaitė ir ilgosios pertraukos metu, visą dieną skambėjo sausio 13-ąją tautą telkusios dainos laisvės ir tėvynės tema.

     Uždegtos žvakutės – gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolis; prisegtas neužmirštuolės žiedas parodo ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad esame vieningi. Laisvė – pirmasis ir tikras tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti.

     Tik pažindami ir gerbdami praeitį, galime kurti Lietuvos ateitį.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vijolė Montrimienė

     Baigėsi gruodis, o kartu su juo ir vienos gražiausių švenčių – šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Smagu prisiminti, kiek emocijų, nuostabių jausmų patirta šį ypatingą mėnesį – susivienijimo, abipusio supratingumo, pagalbos rankos ištiesimo, linksmybių bei dovanų metą.

    Smagu matyti, kai per Kalėdas viskas pasipuošia mirksinčių lempučių šviesomis, girliandomis, ore tvyrančiais gerais darbais bei džiugia nuotaika. Šia proga progimnazijoje visą gruodžio mėnesį netrūko šventiškos nuotaikos. Jau pačiomis pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis, kuomet už lango kaupėsi vis daugiau ir daugiau sniego, kiekvieną pradžiugino skoningai papuošta progimnazija, kurios šventiški atributai kėlė nuotaiką ir nekantrumą laukiant Kalėdų.

      Kiekvieną gruodžio mėnesio pirmadienį progimnazijos muziejuje buvo uždegama adventinio vainiko žvakė. Pirmiausia sužibo Pranašo arba Vilties liepsnelė, kurią įžiebė direktorius Jurij Semaško, antroji šilumą ir šviesą ėmė skleisti Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvakė, uždegta progimnazijos direktoriaus pavaduotojų, trečioji žvakė advento vainike – piemenėlių. Ją uždegė mokinių prezidentas Natas Burokas, paskutinioji, Angelų arba meilės žvakė, sužibo nuo progimnazijos pirmūnų – Lino Dervinio ir Manto Palažijos rankų. Adventinio vainiko žvakės, simbolizuojančios viltį, meilę, ramybę ir džiaugsmą, buvo nuostabi įvestis į Kalėdinę paslaptį, šios šventės svarbumą ir prasmę.

    Tradicinis progimnazijos renginys laukiant Kalėdų – adventinės popietės. Jaunųjų muziejininkų ir jų vadovių Liudmilos Semaško ir Irenos Čebruk iniciatyva progimnazijos muziejuje kalbėta apie Advento svarbą ir tautos tradicijas, apie kiekvienam iš mūsų reikalingą gerumą, atjautą, žmogiškumą.

      Gruodžio 22 d. į progimnazijos aktų salę rinkosi ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, mokytojai, svečiai. Visi skubėjo pamatyti kalėdinius mokinių pasirodymus. O mokiniai išties paruošė nuotaikingą programėlę, kurioje vaidino, šoko, dainavo. Buratino, karalių, fėjų, nykštukų, Kalėdų Senelio ir kitų įvairių įvairiausių personažų pastangos tądien nenuėjo perniek – jiems pavyko pralinksminti labai įnoringą ir užsispyrusią princesę, o svarbiausia – pakilia nuotaika spinduliavo visi kalėdinio karnavalo dalyviai.

    Taigi, akivaizdu, jog gruodis – tikras Kalėdų bei džiugių akimirkų metas. Dėkojame visai progimnazijos bendruomenei už aktyvumą, kūrybiškumą ir draugiškumą. Linkime visiems ir visada justi šiltą, „kalėdinę“, dvasingą nuotaiką, kuri mus apgaubtų ir pasidarytų šilta ir gera.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

       Skatinami mokytojų Liudmilos Semaško ir Irenos Čebruk daugiau domėtis Lietuvos istorija,  kultūra, jau pernai padedami muziejininkų būrelio vadovių pradėjome ruošti ir vesti edukacines pamokėles mūsų progimnazijos mokiniams. Mūsų pasirinktos temos pagilino mokinių žinias apie Lietuvos praeitį bei ugdė mokinių pilietiškumą, meilę Lietuvai ir, žinoma, mūsų, jaunųjų muziejininkų, pasitikėjimą savimi.

      Šiemet mes nusprendėme visiems, besidomintiems mūsų krašto papročiais ir tradicijomis, pravesti adventines popietes. Norėjome, kad jos būtų informatyvios ir įdomios, todėl pirmiausia ieškojome informacijos bibliotekoje, internete. Paskui, per būrelio užsiėmimą, pasidalijome rasta informacija, idėjomis, atrinkome įdomiausią medžiagą ir paruošėme edukacinių užsiėmimų programą.

     Besiruošdami popietėms, ant stalo muziejuje padėjome vainiką su keturiomis žvakėmis, o per popietes papasakojome, iš kur atsirado tradicija pinti Advento vainikus. Mokiniams buvo įdomu sužinoti tai, jog apskritimas yra labai senas simbolis, reiškiantis tobulumą ir amžinybę. Į Advento vainiką įdėtos keturios žvakės simbolizuoja keturis Advento sekmadienius. Popietėje mokiniai sužinojo daug šio laikotarpio papročių ir tradicijų: kokių stebuklų nutinka Kūčių naktį,  kokių darbų nevalia dirbti Advento metu ir kt. Nors per Adventą vyravo rimtis ir susikaupimas, jaunimas rinkdavosi vakarais į kurią nors trobą, merginos susinešdavo ratelius, verpdavo, ausdavo ir žaisdavo, vaikai mėgdavo mįsles minti.  Keletą žaidimų ir mįslių paruošėme ir mes. Neapsiejome ir  be burtų. Pabūrėme ateitį, paklausėme adventinių giesmių, kai kuriose klasėse netgi pagiedojome. Pabaigoje palinkėjome vieni kitiems laimingų šventų Kalėdų.

Jaunieji muziejininkai

      Tiksliųjų, gamtos ir technologijų, inžinerijos specialistų trūkumas šiuo metu yra opi problema visoje Europoje.  Šie mokslai daugumos mokinių vertinami kaip sunkūs, sausi ir neįdomūs. Viena iš priežasčių yra labai teorinis tiksliųjų ir gamtos dalykų mokymas, trūksta praktiškumo bei supratimo, kaip tikslieji dalykai gali būti pritaikomi kasdieniniame gyvenime. Siekdami didinti gamtos, technologijų mokslų, matematikos patrauklumą, mokinių susidomėjimą jais, ieškojome aktyvaus mokymosi metodų, o ypač probleminio, tyrinėjimu grindžiamo mokym(si), ir 2015–2016 m. m. įkūrėme edukacinę laboratoriją, mūsų manymu, tinkamą aplinką vaikų gebėjimams, savarankiškumui ugdyti, inovatyvioms iniciatyvoms skatinti, mokinio talentams atskleisti.

      Šiais mokslo metais priėmėme, ko gero, vieną iš perspektyviausių sprendimų – vesti robotikos užsiėmimus ir programavimo pamokas progimnazijoje. Programos, kurias įgyvendinant mokiniams talkina entuziastingi mokytojai – Aleksandr Podnebesnov ir Alina Bura – padeda mokiniams susipažinti su robotikos mokslu ir jo galimybėmis. Užsiėmimuose, dirbdami su VEX robotais,  vaikai lavina kūrybinius, mokslinius, techninius robotų konstravimo ir programavimo įgūdžius, ugdosi gebėjimą vertinti save, įgyja vis didesnį pasitikėjimą ruoštis ir dalyvauti robotikos varžybose, konkursuose, čempionatuose. O patirties ir šioje srityje mūsų mokiniai jau turi, nes dvejus metus iš eilės dalyvavo respublikinėse robotų varžybose. Gruodžio 12 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje mūsų progimnazijos mokiniai: Eliotas Bartkevičius (6A kl.), Dovydas Čepas (6C kl.), Dominykas Avinas (6C kl.), Motiejus Diska (6B kl.), Vidas Garbulis (7B kl.), Konstantinas Piatrachka (7R kl.), VEX IQ robotų varžybose rungėsi su respublikos gimnazijų ir progimnazijų komandomis. Pirmoje rungtyje – robotų varžybose – dalyviai, laikydamiesi „VEX IQ Challenge crossover“ taisyklių, rodė savo meistriškumą valdydami robotus. Komandos aiškinosi, kurių robotai greičiausi ir kurių pasirinkta žaidimo strategija leis surinkti kiek įmanoma daugiau taškų. Tai padaryti tikrai nebuvo lengva, tačiau mūsų progimnazijos mokiniai sugalvojo gerą taktiką ir užėmė 2-ąją vietą. Grįžę į progimnaziją, pilnutėlėje aktų salėje mokiniai dalijosi įspūdžiais ir pasakojo apie varžybas, rodė nuotraukas ir jau kūrė naujus planus, nes noras tobulėti patiems ir tobulinti robotus buvo didžiulis. Mokinius skatino ir progimnazijos direktoriaus Jurij Semaško įteikti varžybų organizatorių paruošti pažymėjimai bei statulėlė ir, be abejo, visų mokinių palaikymas ir dėmesys.

     Progimnazijoje mokiniai mokosi ir 3D modeliavimo, nes edukacinėje laboratorijoje yra 3D spausdintuvas. ,,3D modeliavimo“ užsiėmimuose ugdomas kūrybiškumas, inžinerinis suvokimas ir mąstymas, gebėjimas naudotis trimate modeliavimo sistema. Mokiniai mokosi projektuoti norimus trimačius modelius (pvz.: detales, varžtus, papuošalus ir pan.), dirbti su 3D projektavimo programomis.

       Taigi jau nuo penktos klasės mokantis robotikos, 3D modeliavimo ir apskritai dirbant edukacinėje laboratorijoje, kurioje yra 3D projektorius ir skaitmeninis ugdymo turinys, daugiafunkcinės staklytės, o šiemet atsiras ir dar viena technikos naujovė – lazerinės pjovimo staklės, mokiniai ne tik ugdosi inovatyvius techninius gebėjimus, bet ir mokosi dirbti komandoje, ugdosi bendradarbiavimo, komunikavimo įgūdžius, lavinamas jų gebėjimas priimti sprendimus, loginis mąstymas, skatinamas kūrybiškumas per praktinę veiklą, kai iš virtualaus pasaulio jų svajonės persikelia į realybę. Neabejojame, jog visų užsiėmimų metu įgytos žinios ir įgūdžiai, patirtis konkursuose ir varžybose padės sėkmingai mokinių socializacijai visuomenėje, orientuotis pasirenkant savo profesinį kelią.

     Džiaugiuosi, kad Švenčionių progimnazijos mokiniai mokosi naudodamiesi inovatyviomis šiuolaikinėmis technologijomis. Mes esame įsitikinę,  kad mūsų vaikai turi turėti galimybę žengti koja kojon su šiandieninėmis inovacijomis, ugdytis tyrėjams ir kūrėjams reikalingas kompetencijas. Mes turime paskatinti vaiką kurti, nes, ką gali žinoti, gal auginame genijų, kuris visiems palengvins gyvenimą, nors akimirkai sustabdys laiką, kurio visad taip trūksta.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

      Gruodžio 12 ir 16 dienomis, 5C klasės įkvėpti,  Reškutėnų tradicinių amatų centre lankėmės ir mes – 5A ir 5B mokiniai. Mes dalyvavome kulinarinio paveldo edukaciniame užsiėmime – „Tradicinių kleckiukų gamyba“. Užsiėmimus vedė kulinarinio paveldo puoselėtoja, centro etninės veiklos organizatorė Janė Petkūnienė. Labai džiaugiamės, kad kartu su mumis užsiėmimuose dalyvavo ir po vieną mamytę iš klasės.

     Atvykę į Reškutėnų tradicinių amatų centrą turėjome galimybę savarankiškai suminkyti tešlą, suformuoti kūčiukus, juos išsikepti ir čia pat degustuoti ar nusivežti pavaišinti tėvelius.
Taip pat susipažinome su amatų centro veikla. Išgirdome apie senolių baltų tradicijas adventiniu laikotarpiu ir pagrindinio Kūčių patiekalo ritualinę reikšmę. Apie tai mums papasakojo etnologė, centro etninės veiklos skyriaus vedėja dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.  Turėjome galimybę susipažinti su Švenčionių rajono meno kūrėjų ir meno mėgėjų darbais. Išvykos pabaigoje aplankėme Reškutėnų muziejų, o apie ekspoziciją mums pasakojo Viktorija Lapėnienė.

Milana Čepulkovskytė, 5b kl.