,,Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios vaiko ugdymo institucijos, atsakingos už kartos parengimą savarankiškam gyvenimui, už visuomenės ateitį“, – kalbėjo mokyklos direktorius Jurij Semaško gegužės 15 d. gausiai susirinkusiems į jau tradicine tapusią Padėkos dieną. Na, bet apie viską plačiau.

      Padėkos diena mūsų Švenčionių vidurinėje mokykloje  – ypatinga šventė. Ir švenčiame ją ne rudenį ar žiemą, o pavasarį, pačiu nuostabiausiu metų laiku, kai viskas žaliuoja ir žydi,  dviejų gražiausių švenčių – mamos ir tėvo dienos – sandūroje. Šiemet Padėkos dieną, tradiciškai švenčiamą gegužės 15-ą, skyrėme dviem svarbiausioms institucijoms kiekvieno žmogaus gyvenime – Šeimai ir Mokyklai. Ir namuose, ir mokykloje žmogus rengiamas tolimesniam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad šeima ir mokykla būtų viena darni šeima, kurioje bendraujama ir bendradarbiaujama.

     Ir mokytojai, ir mokiniai – visi intensyviai ruošėsi šiai šventei, nes norėjo nustebinti ir pradžiuginti vieni kitus, o pastarieji – ir mylimus šeimos narius. Kone  visą mėnesį mokiniai su mokytojais repetavo savo pasirodymus, kūrė šventinį koncertą, rašė atvirus ir nuoširdžius padėkos laiškus tėveliams, seneliams ir kitiems artimiausiems ir brangiausiems žmonėms. Ir pagaliau ketvirtadienį mokykla tapo antraisiais namais ne tik mokytojams ir mokiniams, bet ir jų artimiesiems.  

     Tądien savo ,,turtais“, savo džiaugsmu norėjosi pasidalinti su visais, todėl šventę pradėjome iškilminga eisena į Visų Šventųjų bažnyčią. Atidžiai stebėjome praeivius, sekėme jų žvilgsnius, tyliai sau kartojome: ,,Pažiūrėkite į mus, mes esame tie, kurie moka džiaugtis čia ir dabar visa savo esybe…“ Po keliolikos minučių – bažnyčios varpo skambesys ir dekano Vido Smagurausko kvietimas atverti savo širdį, išsakyti rūpesčius, negandas (dėl kurių dažniausiai ir kreipiamės į Dievą), o taip pat džiaugsmą, viltį ir meilę. Dekanas akcentavo, kad būtent meilė yra pati veiksmingiausia jėga Visatoje, ji jungia ir vienija žmones. Ir visai nesvarbu, apie kokią šeimą mes kalbame, ar apie šeimą, kurioje yra mama ir tėtis, šeimą kaip bažnyčios bendruomenę, šeimą– mokyklą ar šeimą – mūsų valstybę, visur ir visada svarbus tikėjimas, viltis ir, žinoma, meilė.

     Po gražių ir prasmingų pamaldų, sustiprinti tikėjime ir pakylėti, grįžome į mokyklą, į savas klases, kuriose netrukus turėjo prasidėti Padėkos pamokos. ,,Kaip nekasdieniška, gera ir jauku, kai šventiškai papuoštame kabinete šalia draugų, mokytojo yra ir mama, tėtis, močiutė, smalsiu žvilgsniu besidairanti sesė ar brolis!“, – džiaugėsi ne vienas mokinys, besiruošiantis, atrodytų, labai paprastam, tačiau tądien ypatingam veiksmui – padėkoti. Netradicinė pamoka neprailgo. Ji dar tvirčiau suvienijo, priminė, kad žmogus be šeimos kaip medis be šaknų. Pasibaigus įdomioms mokinių, mokytojų, tėvų organizuotoms pamokoms, mokyklos koridorius pasipuošė margaspalviais drugeliais, kurie  tarsi atkartojo jau minėtus dekano Vido Smagurausko žodžius apie šeimą.

      Gražiausi žodžiai, padėkos, šypsenos ir nuotaikingas koncertas – Padėkos dienos kulminacija. Šventė pilnut pilnutėlėje aktų salėje prasidėjo penktoko Karolio Paškevičiaus ir jo mamos dialogu apie ypatingą tėvų ir vaikų ryšį, grindžiamą begaline meile ir supratimu. Paskui vedėjai Erika Chvedevičiūtė (8B kl.) ir Aurimas Gaidys (6B kl.) kalbėjo  apie tai, kaip svarbu išmokti džiaugtis kiekviena akimirka kartu. Šventę tęsė ir daug gražių žodžių apie šeimą ir mokyklą išsakė mokyklos direktorius Jurij Semaško. Kalbėdamas apie šeimos ir mokyklos, kaip vienos didelės šeimos, tikslą, direktorius pabrėžė, kad tikslas yra vienas – vaikas bei jo ugdymas. Didžiuodamasis laimingais, puikiai besimokančiais, atkakliai savo tikslų siekiančiais mokiniais, direktorius įteikė padėkas mokyklos pažangiausių mokinių TOP dešimtukui, šalies ir rajono konkursų, olimpiadų prizininkams, mokiniams, pasiekusiems puikių sportinių laimėjimų, šeimoms, aktyviai dalyvaujančioms savo atžalų ugdymo procese ir kruopščiu darbu, kūrybinga bei rezultatyvia pedagogine veikla pasižymėjusiems mokytojams.

      Labai smagu, kad šventėje dalyvavo svečių: Švenčionių rajono savivaldybės meras Vytautas Vigelis, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Svarauskienė, mokyklos tarybos pirmininkas Anatolij Januševskij bei ,,Švenčionių krašto” žurnalistas Algis Jakštas. Švenčionių rajono savivaldybės meras Vytautas Vigelis sakė, jog tokioje šventėje dalyvavo pirmą kartą ir buvo sužavėtas. Meras linkėjo daryti tik gerus darbus, mylėti žmones, žemę ir savo tautą. Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Svarauskienė pastebėjo, kad mūsų mokykla moka suburti mokyklos bendruomenę bendrai veiklai ir padėkojo už gražią šventę.

Kadangi dažnai nerandam žodžių ir nemokam pasakyti tėveliams, seneliams, kaip juos mylime, nesugebam gražiai padėkoti už jų meilę, rūpesčius ir pasiaukojimą, šios šventės metu, švelniai ir atvirai, žodžiais, dainomis, šokiais buvo išsakyti mokinių jausmai ir mintys. Koncerto metu jie skaitė padėkos žodžius savo tėveliams ir kitiems šeimos nariams. Šventė baigėsi raginimu nenusigręžti nuo to, kas mus taip karštai myli ir siūlymu įvertinti tai, ką turime. Šventinis koncertas ir nuostabi mokinių ir jų tėvelių darbų paroda suteikė daug gerų emocijų.

     Pasibaigus šventei, nuslūgus emocijoms – nepaprasta vidinė ramybė ir pilna širdis gėrio. Aišku viena – tokia diena kaip ši – ypač reikalinga, nes drauge susitinka ir pabendrauja mokytojai, tėvai ir vaikai. Kiekvienais metais Padėkos dienos tradicijos mūsų Švenčionių vidurinėje mokykloje tampa vis tvirtesnės ir gražesnės.