Archive for lapkričio, 2015
Mokiniai, nusprendę turiningai leisti laiką po pamokų, tiek progimnazijoje, tiek už jos ribų dažnai renkasi tokius būrelius, kurių metu vyksta aktyvi veikla. Jie žaidžia krepšinį, futbolą, lanko lengvosios atletikos treniruotes. Ne mažiau populiarios ir tolimųjų kraštų kovos menų rūšys: aikido, kendo, karatė, mokančios ne tik apsiginti nuo užpuoliko, bet ir supažindinančios su kitų šalių kultūra bei tradicijomis. Kovos menų būrelio vadovas ir kūno kultūros mokytojas K. Builys šią sporto šaką sieja su technikos, jėgos ir greičio derinimu. Jis teigia, jog kultivuodamas šį sportą žmogus tobulėja fiziškai, sutvirtėja dvasiškai, ugdoma drausmė, atsakomybės jausmas. Mokytojas džiaugiasi, jog šio sporto entuziastų yra nemažai. Mokiniai, o ypač penktokai, noriai lanko užsiėmimus, stengiasi išmokti kovos meno. „Tai – sportas, ir čia vyrauja sporto principai, o jėga naudojama tik apsiginti“ – teigė sporto klubą lankantis septintokas N. Burokas. Jis, beje, ne vienas mokinys, rimtai susidomėjęs šiuo sportu ir skiriantis jam daug laiko. Rytų kovos menai patinka 8a klasės mokiniui A. Petrovskiui, 7a klasės mokiniams O. Jakubovskiui ir L. Muchliai, 7b klasės mokiniui D. Kryčelei. Šie berniukai, kaip teigė jie patys, stengiasi nepraleisti treniruočių, dirba ir jiems pavyksta – jie ne tik varžybų dalyviai, prizininkai, bet ir nugalėtojai.
Smagu šiuos mokinius matyti ant nugalėtojų pakylos!
Nuotraukos iš asmeninių mokinių archyvų.
Perėjimo iš ketvirtos klasės į penktą laikotarpiu mokiniai išgyvena įvairius sunkumus, kuriuos sukelia naujas mokymo turinys, padidėjusi jo apimtis, lygis, nauji mokymo metodai, kontrolė bei atsiskaitymo formos ir, žinoma, skirtingi pedagogų reikalavimai. Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Siekdami sudaryti sąlygas, užtikrinančias sėkmingą penktokų adaptaciją progimnazijoje, organizuojame ir vykdome projektą „Penktokų adaptacija“.
Viso projekto metu vykdome veiklas, kurios atskleidžia penktokų adaptacijos ypatumus, sėkmes ir nesėkmes, padeda išsiaiškinti vyraujančius mokinių tarpusavio santykius, santykius su mokytojais. Aptariame problemas, kylančias adaptacijos laikotarpiu, ir jas sprendžiame organizuodami mokiniams patrauklias veiklas, taikydami įvairius šiuolaikinės pamokos darbo metodus. Siekdami išsiaiškinti adaptacijos sėkmes ir nesėkmes, atliekame tyrimą „Penktokų adaptacija progimnazijoje“.
Vienas iš projekto uždavinių – siekti prasmingo dialogo su tėvais, kurti progimnazijoje klimatą, pagrįstą tarpusavio parama. Įgyvendinant šį uždavinį visą savaitę penktų klasių mokinių tėveliams buvo organizuojamos atviros pamokos, o lapkričio 19 d. organizavome konferenciją „Mano vaikas penktokas“.
Nuotaikingu pasirodymu susirinkusius tėvelius, mokytojus, klasių auklėtojus pasveikino progimnazijos meno kolektyvas „Šaltinėlis“. Konferenciją pradėjo direktorius J.Semaško. Jis priminė, kuo projektas „Penktokų adaptacija“ yra svarbus kiekvienam iš mūsų – pirmiausia, žinoma, vaikui, taip pat ir mokytojui bei tėveliams. Pranešimuose buvo kalbėta apie progimnazijos bendruomenės narių bendradarbiavimo patirtį ir principus remiantis šių mokslo metų veiklomis, pristatyti ir išanalizuoti tyrimo „Penktokų adaptacija progimnazijoje“ rezultatai, pasidalinta asmenine tėvelių patirtimi auginant penktoką.
Konferencijai pasibaigus tėveliai bendravo su klasių auklėtojais.
Lapkričio 18 d. progimnazijoje vyko susitikimas su Lietuvos baidarių ir kanojų rinktinės nariais: I. Navakausku, E. Balčiūnu, H. Žustautu.
Šie sportininkai po trumpos ekskursijos po renovuojamą progimnaziją bendravo su visais 5 – 8 klasių mokiniais. Susitikime svečiai papasakojo apie savo sportinį kelią, pasiekimus, patirtį, išgyvenimus, karjerą ir darbą. Kalbėjo, kaip jie siekė užsibrėžto tikslo, planavo sėkmingos sportinės karjeros žingsnius: būti geriausiu savo komandoje, tapti rinktinės nariu, patekti į olimpines žaidynes. Pabrėžė, jog gyvenime siekiant tikslų nereikia abejoti savimi ir, jei kartais nepasiseka, jokiu būdu nesustoti, o imtis kažko naujo ir bandyti siekti užsibrėžto tikslo taip, kad niekada neatsirastų neįveikiamų kliūčių, nes tokių paprasčiausiai nėra – tai mes patys jas susikuriame savo galvoje.
Mokiniai svečiams uždavė daug klausimų, su jais fotografavosi, rinkosi autografus. Akivaizdu, kad mokiniai ne tik daugiau sužinojo apie baidarių ir kanojų irklavimą, bet gavo ir naudingą motyvacijos pamoką, kaip siekti gyvenimo tikslų. Bendravimas su profesionaliais sportininkais, Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkais ir dalyviais buvo atviras, nuoširdus, šiltas ir labai įdomus!
Kitą dieną po susitikimo progimnazijos skaitykloje mokiniai ir ugdymo karjerai darbo grupė susirinko aptarti sportininkų pateiktų sėkmės principų, kurių jie patys griežtai laikosi. Ne vienam kilo klausimai: Ko iš to galiu pasimokyti? Ką iš to sužinojau apie save? Kaip visa tai galiu panaudoti ateityje? Mokiniai sakė: „Susitikimas įkvėpė užsibrėžti tikslą ir jo siekti, motyvavo eiti pirmyn. Ačiū, kad turėjome tokį renginį“.
Mokinių reakcijos, likę įspūdžiai po susitikimo rodo – tokių veiklų poreikis yra. Mokiniams įdomu. Jie ne tik gyvai pabendrauja su garsiais žmonėmis, bet ir įgyja gerosios patirties.
Dėkojame svečiams už mums skirtą dėmesį ir laiką. Tikimės, kad pasinaudosime jų kvietimu ir nuvyksime į Trakų sporto bazę ir savo kailiu išbandysime sportinę baidarę.
Kaip ir kasmet lapkričio 16 d. mūsų progimnazijoje vyko tradicinis Tolerancijos dienos minėjimas. Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis – Mozaika. Jas kartu kūrė kelių klasių mokiniai. Mozaikas mes kūrėme iš įvairių medžiagų, naudojom gamtines, popieriaus skirtingus gabaliukus ir apskritai visa, kas kūrėjams atrodė tinkama. Taigi idėjų visiems tikrai netrūko.
Visose klasėse lapkričio 9–16 dienomis vyko klasės valandėlės Tolerancijos tema. Mokiniai aktyviai diskutavo ir aiškinosi, kas yra tolerancija, analizavo netolerancijos pavyzdžius, diskutavo apie tolerancijos svarbą mūsų gyvenime, aptarė nūdienos aktualijas apie pabėgėlių problemą Europoje. Tolerancijos tema buvo gvildenama istorijos pamokų metu. Penktose klasėse tema ,,Lietuvių pakanta tautinėms mažumoms“, o aštuntose klasėse – ,,Tolerancijos pavyzdžiai LDK istorijoje“ . Pirmadienį, t. y. lapkričio 16 d., progimnazijos II aukšto koridorių jau puošė mozaikų alėja.
Tikimės, kad ši pilietinė akcija privertė daugelį mūsų susimąstyti ir išties tapti tolerantiškesniais, kad gerumas, dėmesys vienas kitam lydės mus kiekvieną dieną.
8 klasių mokiniai
Mums, penktų klasių mokiniams, Tolerancijos savaitė buvo pirmas rimtas kūrybiškumo, kantrybės, bendravimo ir bendradarbiavimo išbandymas. Pasirinkome daug laiko ir darbo reikalaujančią mozaikos kūrimo techniką – iš susuktų smulkių spalvoto popieriaus juostelių klijavome Tolerancijos saulutę. Kiekvieną dieną noriai ir aktyviai dirbome paeiliui kiekviename savo auklėtojų kabinete. Pirmą kartą nelenktyniavome, bet draugiškai atlikome bendrą darbą. Tolerancijos tema – universali, todėl ją gvildenome įvairių dalykų pamokose. Kalbėjome, diskutavome ir atlikome kūrybines užduotis. Savaitės eigoje istorijos pamokų metu sužinojome apie lietuvių tautos pakantumą čia gyvenančioms tautoms bei religijoms ir supratome, kad nereikia bijoti kitoniškumo, bet jį pažinti ir gerbti. Etikos pamokose rinkome tolerantiškiausią klasės mokinį.
5 klasių mokiniai
Artėjant Tolerancijos savaitei mes, šeštokai, ilgai diskutavome, koks turėtų būti tolerantiškas žmogus. Nusprendėme, jog jis turėtų būti nebijantis iššūkių, naujovių ir labai pakantus jį supančiai aplinkai, bet kiekvienas kitoks, individualus, todėl savo Tolerancijos mozaikoje stengėmės pavaizduoti viso pasaulio žmones – skirtingus, bet ir daug kuo panašius. Taip pat įvairiomis kalbomis užrašėme žodžius, skatinančius draugauti.
6 klasių mokiniai
Tolerancijos savaitės metu mes visi, septintokai, kūrėme tolerancijos Mozaiką. Įdėjų buvo daug, bet mes nusprendėme atkreipti visų dėmesį į skirtingų rasių pasaulio žmonių lygybę. Mums visiems reikia stengtis suprasti įvairių tautų, kultūrų žmones, jų nežeminti. Tuo pačiu ir mes stengėmės būti tolerantiški. Mes draugiškai karpėme, klijavome, bendravome, dalinomės įžvalgomis. Dirbdami kartu, aptardami savo Mozaiką, padarėme išvadas: norint, kad gerbtų tave, reikia gerbti kitus.
7 klasių mokiniai
Lapkričio 12 d. vakarą 8b, 8c, ir 8d klasių mokiniai, lydimi klasės auklėtojų Marijos Gailiušienės ir Ramunės Skripskaitės Li, apsilankė Valstybiniame jaunimo teatre. Aštuntokai pasirinko lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės – Žymantienės, geriau žinomos Žemaitės slapyvardžiu, komediją „Trys mylimos“. Spektaklis unikalus tuo, kad kiekvienas herojus prabyla vis kita tarme. Buvo parinktos, perkurtos ir pritaikytos žinomos lietuvių liaudies dainos. Iš Telšių kilusios aktorės Nijolės Narmontaitės kuriama herojė smagiai žemaičiavo. Spektaklyje taip pat vaidino aktoriai: Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė, Nerijus Gadliauskas bei Gediminas Storpirštis, kurie kalbėjo aukštaitiškai, suvalkietiškai, dzūkiškai.
Grįždami namo pasidalinome įspūdžiais, aptarėme, ar visi gerai supratome tarmes. Smagu, kad mes plečiame savo pasaulėvaizdį ir savo žinias, įgytas lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos bei muzikos pamokose, galėjome pritaikyti žiūrėdami šį spektaklį.
Greta Bartaševičiūtė, 8c klasė
Mes, Švenčionių progimnazijos 8b klasės mokiniai, kartu su etnokultūros ir muziejininkų būrelių nariais lapkričio 12 dieną paminėjome Šv. Martyno dieną. Renginys vyko mokyklos muziejuje, į kurį pakvietėme 7a ir 8a klasių mokinius.
Svajūnė Dragūnaitė, 8b klasės mokinė, papasakojo apie šios šventės ištakas bei tradicijas. Sakė, jog Šv. Martynas, IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjo gailestingumo darbais. Dar būdamas kareiviu, jis pasielgė kilniai – nusivilkęs atidavė elgetai savo apsiaustą ir išgelbėjo jį nuo mirties ledinę žiemos naktį. Etnografams ši diena (lapkričio 11 d.) žinoma labiau kaip paskutinė didesnė rudens šventė. Be to, Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Seniau žmonės sakydavo: „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo. Ir atvirkščiai“. Tokiu gražiu pastebėjimu pagal Martyno dienos orą būdavo spėjama žiemos pradžia. Taigi šiltas Martyno dienos oras žada šaltą žiemos pradžią. Šis metas būdavo paskutinis terminas duoklėms bei skoloms atiduoti. Pats tas laikas: derlius nuo laukų nuimtas, aruodai visa ko pilni. Iki šios dienos reikia atiduoti visas skolas, atsiskaityti už darbus. Tai įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Savo pasakojimą Svajūnė paįvairino įdomiomis, taip pat daug informacijos suteikiančiomis skaidrėmis.
Po šv. Martyno prasideda fenologų vadinamasis priešžiemis, iki susidarys pastovesnė sniego danga arba neatsileidžiantis gruodas. Kadangi šiuo laikotarpiu vakarai ilgi ir tamsūs, tai kad neįkyrėtų sėdėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, mums kilo mintis pasiūlyti nenuobodžiai praleisti laiką ir užsiimti naudinga veikla. Į pagalbą mes pasikvietėme Svajūnės mamą Vilhelminą Dragūnienę, Švenčionių profesinio rengimo centro mokytoją, ir paprašėme jos pravesti pamoką. V. Dragūnienė mokė pasigaminti iš medžiagos skiautelių lėlę. Kai kuriems stigo įgūdžių, tačiau, stropiai dirbdami, pamokos pabaigoje galėjo pasidžiaugti savo darbo rezultatais.
Šv. Martynas mokė visus viskuo dalintis. Mes pasidalijome gera darbo nuotaika.
Viktorija Jacyna, 8b klasė
Ankstų penktadienio rytą grupė 8a, 8b ir 8d klasių mokinių skubėjo į Vilnių. Kelionės tikslas – apsilankyti LITEXPO parodų rūmuose. Tą dieną vyko parodos ,,Mokykla 2015“ atidarymas. Tik įėję į LITEXPO rūmus, pamatėme mūsų šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri atvyko atidaryti parodos ir pasveikinti jos dalyvius.
Pirmiausia apsilankėme parodos ekspozicijoje ,,Mokykla be sienų“. Su nuostaba žvalgėmės po gausybę stendų, kuriuose pristatytos visai neseniai sukurtos ateities mokyklos naujovės. Iškart mūsų dėmesį patraukė Aktyviosios klasės pristatymas. Norėjome pamatyti, ką šiais metais naujo siūloma mokykloms, nes mes jau kurį laiką naudojamės aktyviosiomis lentomis ir labai dėl to esame laimingi. O tokių lentų mūsų progimnazijoje yra jau net 10. Aktyviosios klasės stendo naujovė, jog kiekvienam mokiniui per pamoką skiriamas planšetinis kompiuteris. Pamatėme 3D spausdintuvus, kurie spausdino išties puikiai. Taip pat naujos kartos išmaniąją lentą, kuriai nereikėjo projektoriaus, nes visos programos įdiegtos tiesiogiai ekrane. Stebėjome gestų kalbos pamokėlę, susidomėję klausėmės edukacijos su druska pristatymą. Užsukome ir į Vikingų kaimelį, matavomės vikingų karinę aprangą, rankose laikėme kardą. Savaime aišku, negalėjome praeiti pro šalį ir nesustoti prie Atradimų laboratorijos stendų, kuriuose buvo demonstruojami robotai, mini staklės ir mikroskopai. Visus sužavėjo stebuklingi ,,akinukai‘, gebantys skenuoti žmogaus organizmą.
Parodoje pristatytos ir įvairios pramogos mokiniams. ,, Uno parks“ išbandėme kliūčių trasą, mynėm dviratį ir monitoriaus ekrane matėme, kokį kelio ruožą pavyko įveikti. Žaidėme didžiulėmis šaškėmis. Drąsiausieji iš mūsų išbandė automobilį, kuriame galėjome ne tik pasėdėti, bet ir pajusti tai, ką junta žmogus tuo metu, kai automobilis patenka į autoįvykį.
Spėjome apsilankyti ir antroje parodos ekspozicijoje „Vaikų šalis‘‘. Domėjomės naujais žaislais, ekologiškais produktais ir drabužėliais, stebino knygų gausa, skirta mokyklinio amžiaus vaikams ir ikimokyklinukams. Kadangi patys dalyvaujame akcijoje „Kamštelių vajus“, tai iš karto dėmesį atkreipėme į akcijos sumanytojų ir organizatorių demonstruojamus įvairius mokinių darbus ir ypač mažų vaikų pamėgtą didžiulį kamštelių baseiną. Tikime, jog šiame baseine yra ir mūsų kamšteliai, nes šiais metais surinkome 301 kg ir konkurse užėmėme garbingą IV vietą.
Šią kelionę į parodą mums organizavo progimnazijos direktorius J. Semaško už puikų darbą dalyvaujant akcijoje „Uždekime žvakeles‘‘.
Grįžę į mokyklą pirmadienį susirinkome skaitykloje prie apskrito stalo aptarti kelionės įspūdžių bei pateikti pasiūlymų dėl mūsų progimnazijos ugdymo plėtros. Apibendrinęs mokinių pasisakymus progimnazijos direktorius pastebėjo, jog labiausiai mokiniams patiko Atradimų laboratorijos pristatytos naujausios technologijų kryptys. Gimė puiki mintis, jog ir mūsų progimnazijoje galima steigti kūrybines laboratorijas, kuriose žingeidūs mokiniai galėtų kurti, atlikti bandymus, mokslinę teoriją praktiškai sieti su gyvenimu.
Apsilankę parodoje ,,Mokykla 2015“įsitikinome, jog mūsų progimnazijos mokomųjų kabinetų įranga atitinka šiuolaikinės pamokos reikalavimus ir suteikia mokiniams visas galimybes tobulėti ir kurti.
Jurgita Mažuto ir Aurelija Matukaitė, 8d kl.
Mokinių mintys apie parodą
Su plunksna ir rašalu buvo labai įdomu rašyti ant vaškinių lentelių.
Martyna Burkauskaitė, Gabrielė Ginko,
Gabija Lazdinytė, 8Akl.
Norėčiau dar kartą apsilankyti tokioje parodoje, nes man viskas patiko.
Deividas Kalvelis, 8Akl.
Man labiausiai patiko Atradimų laboratorijos naujovių demonstravimas.
. Aurelija Matukaitė, 8d kl.
Likome maloniai nustebintos Vikingų kaimelio pasirodymu ir gestų kalbos pamokėle.
Kotryna Miloševičiūtė, 8b kl. ir Jurgita Mažuto, 8d kl.
Išbandžiau ,,Uno parks “ kliūčių trasą. Labai patiko.
Vladimir Podlipskis, 8d kl.
Dviratis buvo nepaprastas, patiko ne tik minti jį, bet ir tuo pačiu metu matyti trasą monitoriuje.
Arensas Milaševskis, 8b kl.
2015 m. lapkričio 5 d. mes, 6r klasės mokiniai, kartu su klasės auklėtoja Faina Naidionova, Konstantino mama ir vyresniuoju Eriko ir Ernesto broliu važiavome į Vilnių. Apsilankėme įspūdingoje šokoladinių gaminių parodoje („AJ šokoladas“), pamatėme nepaprastai patrauklius, rankiniu būdu pagamintus tortus, saldainius, šokoladus.
Po to dalyvavome edukacinėje pamokoje „Šokolado gamyba ir degustacija“, kurioje „saldžiojo kambario“ šeimininkas pasidalijo baltojo ir juodojo šokolado gaminimo paslaptimis. Buvo organizuota viktorina. Mes noriai atsakinėjome į klausimus. Viktorinos nugalėtojais tapo Erikas, Konstantinas, Maksimas ir Diana.
Vėliau mes patys tapome kulinarais. Apsirengę tinkamais rūbais, turėjome galimybę pasigaminti įvairias figūrėles iš šokolado, riešutų, sausainių. Šią užduotį geriausiai atliko Diana. Už tai ji gavo prizą – dėžutę saldainių. Įdomius skanėstus iš šokolado pagamino Maksimas, Anželika, Leontijus. Pamoka mums labai patiko. Buvo linksma ir labai saldu. Šokoladinius gaminius galėjome pasiimti su savimi.
Ši ekskursija buvo labai įdomi ir naudinga: susipažinome su naujomis profesijomis, išmokome savarankiškai gaminti įvairius šokoladinius gaminius.
Norėtume padėkoti progimnazijos administracijai už suteiktą galimybę mokykliniu autobusu nuvykti į Vilnių.
6r klasės mokiniai
UNESCO 2015 metus Lietuvoje paskelbė Mykolo Kleopo Oginskio metais.
Šiemet sukanka 250 metų, kai gimė kompozitorius, rašytojas, diplomatas
Mykolas Kleopas Oginskis
(1765 – 1833)
M.K. Oginskio 250 – osioms gimimo metinėms paminėti Švenčionių progimnazijos bibliotekoje veikia literatūros ir dokumentų paroda
Švenčionių progimnazijos bendruomenė, įgyvendindama Europos metams vystymuisi paminėti skirtą projektą „2015 Europos metai vystymuisi: Dalyvauk ir įsitrauk į vystomojo bendradarbiavimo veiklą“, 2015 m. lapkričio 4 d. organizavo intelektualų ir linksmą žaidimą – Protų kovas.
Renginys vyko dviem etapais. Pirmame etape dalyvavo 9 komandos 5-6 klasių mokinių, o antrame – 8 komandos iš 7-8 klasių. Kiekvieną komandą sudarė 7 nariai, kurių kiekvienas buvo itin naudingas, nes, anot renginio vedėjos, kuo daugiau protų, tuo daugiau šansų laimėti.
Protų kovų metu visiems teko rimtai susikaupti ir pasukti galvas stengiantis įveikti visus 6 turų organizatorių parengtus klausimus vystomojo bendradarbiavimo tema. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad pirmoji vieta 5-6 klasių etape atiteko 5d klasės komandai „ Naktiniai kebabai“ , 2-ąją vietą laimėjo 6c klasės komanda „Skorpionai“, 3-ąją vietą iškovojo 6b komanda „Logika”. 7-8 klasių etape daugiausia taškų surinko ir pirmą vietą laimėjo 8b klasės komanda „Omega“, 2-ąją vietą po labai atkaklios papildomos komandų ir kapitonų kovos laimėjo 8c komanda „Kitas kampas“, o 3-ąja vieta džiaugėsi 7b komanda „Bekai“. Lapkričio 27 d. viena progimnazijos komanda dalyvaus Protų kovų finale, kuris vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.
Pasibaigus renginiui, mokiniai džiaugėsi, kad buvo organizuotos Protų kovos, nes intelektualus žaidimas ne tik patikrino turimas žinias, bet ir suteikė naujų. O jei kas prieš žaidimą nerimavo „o kas, jeigu nežinosiu atsakymų į tuos klausimus, jeigu mano komanda mane pasmerks“, tai vykstant žaidimui pastebėjo, jog komandos dvasia tapo tokia stipri ir maloni, kad niekas nė nepstebėjo, jog kažkas kažko nežino.
