Archive for kovo 17th, 2016
Kovo 16 d. popietę į progimnaziją atvyko labai laukta viešnia – žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, Seimo narė Dalia Teišerskytė. Visi, atėję į susitikimą su poete, patyrė išties didžiulį malonumą klausydami pačios autorės skaitomų eilių, pasakojimų apie savo vaikystę, tremtį, grįžimą į Lietuvą, apie nuveiktus darbus. Ne mažiau malonumo suteikė ir proga išklausyti humoro nestokojančios poetės atsakymų į jai užduodamus klausimus.
Nemažą gyvenimišką patirtį įvairiose gyvenimo srityse ir situacijose turinti poetė, žinanti, kas yra džiaugsmai ir nusivylimai, turėjo ką pasakyti savo klausytojams nepaisant to, jog dauguma jų – 5 – 8 klasių mokiniai.
Įdomu buvo sužinoti, jog keturiolikos rinktinių autorės pirmieji literatūriniai bandymai siekia mokymosi Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje laikus – ten būsimajai poetei teko mokytis, kai jos šeima buvo ištremta į Irkutsko sritį. Pasak D. Teišerskytės, pirmąjį eiliuotą tekstą ji sukūrusi tada, kai vienoje iš knygų pamačiusi Ticiano paveikslo „Atgailaujanti Magdalena“ reprodukciją. „Bjaurus buvo eilėraštis. Negražiai parašiau ir apie dailininką, nes nieko apie jį tada dar nežinojau, ir apie tą nuogą moterį, – su šypsena prisiminė D. Teišerskytė. – Tiesą sakant, ne tik apie dailę nieko nežinojau – apie literatūrą irgi. Ir tik tada, kai rusų kalbą pradėjo dėstyti puiki mokytoja Ana Vasiljevna Timofejeva, sužinojau, kas toji literatūra. Tada jau ir vienas kitas protingesnis eilėraštis atsirado“. Grįžus į Lietuvą, jai, kaip poetei, atsiskleisti padėjo – Mosėdyje gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas. Kuris, pasak poetės, buvęs itin spalvinga asmenybė. „Pamenu, kartą išdrįsau rašytojui prisipažinti, jog rašau, ir sakau jam: „Žinot, aš rašau eilėraščius. Ką man su jais toliau daryti?“. R. Granauskas atsakė – atleiskit už tiesumą: „Pasišluostyk subinę“. „Tai kad ant storo popieriaus parašyti“, –sakau. „Tada nešk į Skuodo laikraštį, tegu spausdina“. Va, nuo tos dienos ir pasijutau esanti nacionalinė vertybė“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo D. Teišerkytė.
Prisiminė ji ir darbus. O jų tikrai nemažai – direktorės pareigos Kauno menininkų namuose, žurnalo „Gabija“ redaktorė, Atgimimo laikotarpiu įkurtas Mados ir poezijos teatras. Jau ketvirta kadencija Dalia Teišerskytė dirba Lietuvos Respublikos Seime. O paklausta, kaip tapo Seimo nare, papasakojo ir apie tai, kaip visai netyčia buvo įrašyta į partijos sąrašą, ir jai pačiai netikėtai buvo iš to sąrašo vidurio ,,išreitinguota“ į pirmas gretas.. Kalbant apie darbą Seime, tai, pasak D. Teišerskytės, ,,stengiuosi daryti tai, ką išmanau – rūpinuosi kultūra. Ypač esu sunerimusi lietuvių kalbos padėtimi, todėl stengsiuosi, kad kiti metai būtų paskelbti lietuvių kalbos metais.“
Kalbėdama apie tremtyje praleistą vaikystę – į Sibirą ją išvežė devynerių, o grįžo Mosėdin būdama aštuoniolikos, – D. Teišerskytė sakė, jog tas laikas jai buvo didžiausias gyvenimo universitetas. „Kaip ten bebūtų, tačiau metai Sibire mane taip užgrūdino, kad iki šiol nieko nebijau“, – sakė D. Teišerskytė.
Nors visos D. Teišerskytės papasakotos istorijos buvo įdomios, visi atsakymai nuoširdūs, labiausiai, ko gero, širdį glostė jos pačios skaitoma poezija. Įdomiai poetė pristatė savo ,,Meilės laiškus“, nepaprastai jausmingai skaitė naujausio rinkinio ,,Tai tik meilė…“ eilėraščius. Poetės lyrikoje – vidinis autorės pasaulis, ją supantys žmonės, o ruduo iš visų metų laikų užima svarbiausią vietą.
Atsisveikindama autorė padovanojo bibliotekai knygų ir palinkėjo „surasti joms laiko, nes knygų skaitymas praturtina sielą, moko užuojautos, atjautos, gebėjimo matyti kito nelaimę, peržengti per tuštybę, kad išeidamas iš gyvenimo nebūtum keikiamas.“
Kampanija „BE PATYČIŲ“ – tai 2004 m. „Vaikų linijos“ inicijuota kampanija, kurios pagrindinis tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Šia kampanija siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik ugdymo įstaigose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, norima atkreipti dėmesį į šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.
Pagrindiniai kampanijos „Be patyčių“ tikslai – informuoti visuomenę apie iniciatyvas Lietuvoje ir užsienyje, kurių pagalba galima efektyviai spręsti patyčių problemą. Kartu su partneriais keisti visuomenėje paplitusias patyčioms palankias nuostatas.
Kovo 14 – 18 dienomis Švenčionių progimnazijoje Pagalbos mokiniui metodinė grupė, kaip ir kiekvienais metais, organizavo „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2016“ veiklas. Nuolatinis bendradarbiavimas su Švenčionių policijos komisariatu paskatino organizuoti bendrą renginį. Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Diana Stūglienė 6 – 7 klasių mokiniams vedė paskaitas „Mokinių atsakomybė už savo elgesį“. Buvo rodomi filmukai, aiškinamasi situacijos, informuojama apie atsakomybės veiksmus.
Prevencinė veikla sudomino mokinius, tai įdomi ir duodanti realią naudą paskaita. Jie patyrė pozityvius įspūdžius, mokėsi veikti kartu.
Bibliotekos vedėja Nijolė Dabrienė
Būsimos profesijos pasirinkimas – vienas iš atsakingiausių ir daug ateityje lemiančių žmogaus sprendimų.
Paskelbus kovo mėnesį profesinio veiklinimo mėnesiu, progimnazijoje vyksta daugybė renginių, kurių metu akcentuojama ugdymo(-si) karjerai svarba.
Jau vyko įdomus susitikimas su fotomenininku K. Driskiumi, gamtamokslinė konferencija „Tyrinėk, atrask, pažink“, progimnazijos laikraščiui „Mokinių balsas“ mokiniai rašė apie savo svajones, apie tai, kuo jie norėtų būti užaugę. O štai kovo 15 d. į aktų salę rinkomės dar įdomesnei veiklai – mokiniai pristatinėjo profesinio veiklinimo darbus.
Šiai veiklai, be abejo, ruoštasi iš anksto. Kiekviena klasė įgytą patirtį karjeros ugdymo pamokose, klasių valandėlėse, dalykų pamokose, popamokinėje veikloje stengėsi pritaikyti praktiškai, lankydamasi įvairiose įstaigose, įmonėse ir kt. Mokiniai dalyvavo pažintinėse ekskursijose, „matavosi“ profesijas, rengė interviu, bendravo su darbuotojais. Visą turimą medžiagą, savo įspūdžius, pastebėjimus fiksavo, tvarkė ir rengė darbų aprašus.
15 d. renginyje mokiniai pristatė savo veiklą 17 – oje skirtingų organizacijų: Švenčionių Nalšios muziejuje, Švenčionių viešojoje bibliotekoje, Eurovaistinėje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Švenčionių socialinių paslaugų centre „Šaltinėlis“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, Švenčionių policijos komisariate, Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijoje, Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardoje, S. Trapikienės IĮ „Gieva“, AB Lietuvos paštas, ir UAB „Svirka“, ALEXA.LT, „Firidas“, „Intersurgical“, „Apdara“ bei „Saunila“.
Visi mokinių pristatymai buvo informatyvūs, aiškūs, tačiau skirtingi. Vieni labiau dalykiški, kiti linksmi, su vaidybos elementais. Žavėjo parengti darbų aprašai – išsamūs ir originalūs. Ypač motyvuojantis buvo 7a klasės pristatymas, nes renginyje dalyvavo ir daug patarimų išsakė Jono Žemaičio karo akademijos karininkas majoras R. Stakelis, 7 b klasės mokiniams pristatyme talkino Pavoverės pasienio užkardos vado pavaduotojas A. Kirilovas, o kartu su 6r klasės mokiniais policijos veiklą pristatė Švenčionių policijos komisariato pareigūnė D. Stuglienė ir D. Kolesov.
Taigi profesinio veiklinimo darbų pristatymas buvo, galima sakyti, grįžtamasis ryšys, nes ir veiklose, ir pristatyme dalyvavo ne tik mokiniai, mokytojai, bet ir organizacijų, kuriose vyko profesinis veiklinimas, atstovai ir mokinių tėvai.
Kultūra plačiąja prasme – tai viskas, ką sukūrė žmogaus vaizduotė ir rankos. Vienas iš būdų geriau suprasti praeities žmonių mąstymą, vaizduotę, gebėjimus, vertybes – sukurti panašių kūrinių pagal išlikusį palikimą.
Du mėnesius aštuntokai dirbo ties istorijos projektiniu darbu ,,Gimtinė pro rasos lašą“. Jie turėjo sukurti darbus, atspindinčius Lietuvos viduramžius, pvz.: pagaminti viduramžių būsto maketą, kuriame matyti įvairios paskirties patalpos, paveikslą, vitražą, mozaiką, ikoną, lipdinį, parodyti triukus, fokusus, aprašyti receptus, pagaminti patiekalą, pateikti valgiaraštį. Kitaip sakant, turėjo pagaminti bet ką, kas perteiktų Lietuvos viduramžių dvasią ir atskleistų jų vaizduotę, gebėjimus, kiek įmanoma praktiškai pritaikyti viduramžių amatų, meno, technologijas, priemones, žaliavas, stilių, taisykles…
Kaip sekėsi aštuntokams, jų darbų parodą galite pamatyti progimnazijos skaitykloje.
S. Slabadaitė, G. Bartaševičiūtė, 8c kl.
Baigėsi Kalbų ir socialinių mokslų metodinės grupės renginių ciklas, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Visoje Lietuvoje ir užsienyje vasario 16 – kovo 11 d. vyko daugybė renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Progimnazijoje renginių ciklas prasidėjo rašinių konkursu „Kodėl aš myliu Lietuvą“. 5 – 8 klasių mokiniai savo darbuose labai atvirai ir nuoširdžiai kalbėjo apie tėvynę ir meilę jai. O G. Čarapovičiūtės, K. Paškevičiaus, L. Čugunovaitės ir A. Semėnaitės darbai išsiųsti į Vilnijos lietuviškų mokyklų konkursą.
Džiugu, kad nemažai mokinių lietuvių kalbos žinias panoro pasitikrinti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Susikaupę ir rimti kovo 7 – 9 d. jie stengėsi atlikti visas, net ir pačias sudėtingiausias, užduotis. Sekėsi, žinoma, skirtingai, tačiau yra tokių mokinių, kurių gerų rezultatų tikimasi ir respublikos mastu.
Jau „savu“ tapo edukacinis konkursas „Olympis“. Daug prizinių vietų, nemažai medalių šio konkurso rudens sesijoje paskatino dalyvauti ir „Olympis 2016 – Pavasaris“. Štai kelios mokinių mintys apie konkursą: „konkurse aš ne tik pasitikrinau savo žinias ir save įsivertinau, bet ir daug išmokau“, „labai džiaugiuosi, kad dalyvavau, nors buvo nelengva“, „ačiū mokytojai, kad paskatino dalyvauti. Dar labiau įsitikinau, kad lietuvių kalba yra labai graži ir turtinga, o jos mokytis – smagu.“
Dar vienas konkursas, kuriame varžėsi mokiniai – rašysenos konkursas „Dailyraštis 2016“. Kiekvienas dalyvis siekė rašyti dailiai, tvarkingai. O pasibaigus konkursui visi kaip vienas pripažino, jog dailyraštis ugdo daugelį asmens charakterio bruožų: pastabumą, dėmesingumą, susikaupimą, tvarkingumą, estetinį skonį, nors rašyti ranka, taisyklingai ir dar rašalu yra nelengva. Dabar progimnazijoje veikia dailiausios rašysenos ekspozicija, kurią tiek mokiniai, tiek mokytojai gali vertinti bei atidžiau patyrinėti.
Kadangi Lietuvių kalbos dienos vyko Lietuvai svarbių švenčių apsuptyje, tai mokiniai kartu su lietuvių ir istorijos mokytojomis ne tik peržvelgė tautos, jos kultūros istoriją, raštijos raidą, bet ir organizavo kūrybinius darbus. Vienas jų – 8 – ų klasių mokinių projektinis darbas „Gimtinė pro rasos lašą“. Kovo pradžioje skaitykloje organizuota projektinių darbų paroda.
Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvių kalbai skirti renginiai ir konkursai, ugdantys mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, pilietiškumą, buvo naudingi ir reikalingi kiekvienam, nes jie, visų pirma, skatino domėtis lietuvių kalba ir jos kultūra. Mylėkime, branginkime ir puoselėkime savo kalbą, nes „Kas moka žodį – randa kelią visur ir visada“ (Just. Marcinkevičius).
