Archive for lapkričio, 2016
Lapkričio 23 – oji – Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną progimnazijoje svečiavosi Lietuvos kariuomenės atstovai, NATO kariai.
Susitikimo metu buvo pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, jos ginkluotė ir technika, tarnybos sąlygos, perspektyvos, mokiniai žiūrėjo filmukus, atsakinėjo į klausimus apie kariuomenę, domėjosi karių, savanorių veikla. Svečiai ragino mokinius stengtis gerai mokytis, sportuoti ir nebijoti siekti kario profesijos.
Norintieji galėjo prieiti prie karių, klausti rūpimų klausimų, apžiūrėti atsivežtą ginkluotę, išmokti ją laikyti, pamatyti, iš ko susideda kario ekipuotė, pasimatuoti ir pajusti ant savo pečių ne knygų, o svarbiausių, išgyventi reikalingų daiktų prikrautą kuprinę, užsimaskuoti tikru maskuojamuoju grimu! O norinčiųjų netrūko – nuo mažiausiųjų iki progimnazijos direktoriaus, kuris rankose drąsiai laikė vieną iš automatinių šautuvų, o ant pečių – sunkią kario kuprinę.
Tokia dienos progimnazijoje pabaiga buvo itin jaudinanti, prasminga ir smagi – mokiniai sužinojo ir pamatė daug naujo, suprato, koks yra kario gyvenimas. Galbūt kas nors savyje atrado tikrą karį, kuriam reikėjo tik mažyčio stumtelėjimo – tokio susitikimo.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vijolė Montrimienė
Lapkričio 17 d. septintų ir keli aštuntų klasių mokiniai kartu su savo auklėtojais vykome į ekskursiją po Vilniaus universiteto filosofijos ir filologijos fakultetą. Važiuodami matėme katedrą, varpinę, Vilniaus senamiestį, prezidentūrą. Universitete mus pasitiko edukacinės išvykos gidė. Mus suskirstė į dvi grupes. Iš pradžių nuėjome į biblioteką, kurioje buvo gausu knygų, įvairių užsienio kalbų žodynų, tokių kaip: danų, lotynų, italų, švedų ir kt., senų įrašų, informacijos apie pofesorius, kalbininkus, didikus. Įdomiausia buvo tai, kad mes galėjome užlipti į aukščiausią VU observatorijos bokštą. Sraigtiniais laiptas kilome į viršų, kur mūsų laukė nepaprastai gražus vaizdas. Matėsi raudoni čerpių stogai, dangoraižiai, bažnyčios ir kiti statiniai.
Aplankę biblioteką, pabuvojome senovėje buvusioje valgykloje, o šiuo metu veikiančioje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Ši salė nežemiško grožio, pastatyta dar klasicizmo epochos laikotarpiu. Atminimui apie ją kiekvienas mokinys gavo po atviruką.
Nepaisydami žvarboko oro, nukeliavome į pagrindinį kiemą. Gidė pasakojo, jog seniau čia vykdavo renginiai, sambūriai. Mes taip pat apžiūrėjome Šv. Jonų bažnyčią, kurioje dažnai meldžiasi studentai, jų dėstytojai. Ji iš tiesų labai graži ir didinga, o joje esantys vargonai yra vieni didžiausių Lietuvoje.
Susipažinimas su Vilniaus Universiteto filosofijos ir filologijos fakultetu buvo naudingas mums visiems. Dabar tikimės išvysti ir daugiau VU fakultetų. Tačiau tai dar ne viskas. Pasistiprinę tęsėme mūsų ekskursiją batutų parke, kitaip vadinamame „Skypark“. Iš pradžių apšilome mankštindamiesi, o vėliau dvi valandas šokinėjome, bendravome, dalinomės įspūdžiais ir smagiai leidome laiką. Atėjus laikui vykti namo, atsisveikinome, padėkojome darbuotojams ir išvažiavome. Ši išvyka buvo labai įdomi, prasminga, naudinga. Su nekantrumu laukiame kitų ekskursijų į Vilnių!
Dagnė Maslianikaitė, 7c klasė
2016 metų lapkričio 11 d. progimnazijoje buvo paminėta Šventojo Martyno diena, kuri siejasi su gailestingojo vyskupo Martyno širdies gerumu ir jo šviesiais darbais. Kadangi Šv. Martyno diena dar vadinama šviesos švente, 7c ir 5a klasių mokiniai organizavo žibintų konkursą. Žibintus galima buvo gaminti iš ko tik širdis geidžia, o dalyvauti konkurse galėjo visi, kas tik norėjo. Renginio organizatoriai labai apsidžiaugė, kai sulaukė gausaus skaičiaus dalyvių. Buvo padaryta daugiau nei penkiasdešimt įvairiausių žibintų, kuriuos galima buvo apžiūrėti progimnazijos aktų salėje. Taip pat vyko ir gražiausio žibinto rinkimai. Per vieną iš pertraukų mokiniai ir mokytojai balsavo už labiausiai patikusį žibintą. Balsavimo komisijai suskaičiavus visus balsus, kurių buvo labai daug, išrinkti pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai. Trečiosios vietos laimėtoju tapo – Emilij Januševskij, 5a kl., antrosios vietos nugalėtoja – Laura Voiškūnaitė, 7c kl., ir pirmosios vietos laimėtoja – Karolina Maslauskaitė, 5b kl.
Per kitą pertrauką šventės organizatoriai papasakojo apie IV a. Italijoje gyvenusį vyskupą, pasižymėjusį gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa, kuomet jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą ir išgelbsti jį nuo mirties ledinę žiemos naktį. Taip pat buvo paminėta, jog mūsų protėviams Šv. Martyno diena būdavo didelė šventė, o etnografams ji žinoma labiau kaip paskutinė didesnė rudens šventė, pagal kurios orus žmonės spėja, kokia bus ateinanti žiema. Renginio pabaigoje buvo apdovanoti žibintų konkurso nugalėtojai. Dovanėles nugalėtojams įteikė progimnazijos direktorius Jurij Semaško.
Agnė Semėnaitė, 7c klasė
Lapkričio 11d. 7R ir 7B klasių mokiniai kartu su Anželikos Demidovos mama Nadežda dalyvavo Lietuvos dailės muziejuje vykusiame edukaciniame užsiėmime „Paslapčių dėžutė“. Taikomosios dailės muziejuje mokinius pasitiko dailininkė. Ji pasakojo, jog Viduramžiais Europos moterys savo brangenybes slėpdavo mažose dėžutėse, kurias laikui bėgant pakeitė skrynios dvigubu dugnu. Jose buvo slepiamos ypač vertingos brangenybės. Vėliau skrynių išvaizda pasikeitė, jos tapo panašios į moterišką rankinę, kurias tuo metu galėjo įsigyti tik aukštuomenės moterys. Tokias skrynias gamindavo iš įvairiausių medžiagų, netgi iš dramblio kaulo. Muziejuje mokiniai susipažino su šitokių skrynių ekspozicija.
Kūrybinėse dirbtuvėse vykusios edukacinės pamokos metu vaikai galėjo patys pasigaminti „Paslapčių dėžutes“ ir naudodamiesi spalvinimo priemonėmis ir dailininkės pristatytais dekoravimo technikos pavyzdžiais jas dekoruoti. Užsiėmimo metu mokiniai pagamino įspūdingų darbelių. Visi liko sužavėti rezultatais.
Lietuvos dailės muziejuje mokiniams labai patiko. Jie sužinojo, kad muziejuje veikia penki meno pažinimo ir edukaciniai centrai. Be to, smagu buvo dirbtuvėlėse, kuriose dirbama atsižvelgiant į vaikų suvokimo galimybes, šiuolaikinę pedagogiką bei psichologiją, siekiant sujungti kūrybinius vaiko gabumus, dailės, istorijos ir kitų dėstomų dalykų programas ir paskatinti vaikus domėtis menu. Manau, jog išvykos tikslą – paskatinti vaikus domėtis menu, muziejuje saugomomis ir eksponuojamomis vertybėmis, ugdyti muziejaus lankytojus – įgyvendinome.
Rusų kalbos mokytoja Ala Manačina
Šiuolaikiniai mokiniai išmanūs ir pažangūs: internetas yra jų mokslo ir dažnai netgi laisvalaikio dalis. Be interneto ir technologijų neįsivaizduojama ir šiuolaikinė mokykla, kuri turi suteikti visas galimybes vaikams gauti naujausių žinių čia ir dabar.
Nuo spalio 28 d. progimnazijoje veikia šviesolaidis internetas. Lyginant su turėtu, kurio sparta buvo iki 19 Mb/s, šis internetas net 5 kartus greitesnis – jo sparta 100 Mb/s. Šviesolaidis internetas – tai technologija, kuri apskritai padidino interneto greitį daugiau nei 100 kartų lyginant su tuo, kuris buvo prieš kelis metus. Šviesolaidiniame tinkle duomenys perduodami specialiais optiniais kabeliais, jais informacija keliauja didžiuliu greičiu.
Naudodamiesi sparčiu internetu mokiniai ir mokytojai gali naudotis įvairiomis kompiuterinėmis programomis dalykams mokytis, pertraukų metu gali ruoštis pamokoms, susirasti aktualios informacijos ir ja dalintis, prisijungti prie elektroninio dienyno nesibaimindami, kad internetas veiks prastai. Turint tokį internetą galima žiūrėti aukštos kokybės vaizdo įrašus, klausyti muzikos ir siųstis didelius kiekius duomenų.
Kai mokyklos vidaus kultūra paremta pagarbiais tarpusavio santykiais, pasitikėjimu bei empatija, vyrauja nuoširdus bendradarbiavimas, atsiranda tapatumo su bendruomene jausmas. Tokį jausmą pajutome rudeniškai saulėtą spalio 27 dieną – Švenčionių progimnazijos bendruomenės dieną. Tądien nuo pat ankstyvo ryto progimnazijoje ėmė šurmuliuoti visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Vieni smagiai šnekučiuodamiesi, juokaudami, kiti labai rimti, susikaupę skubėjo į progimnazijos bendruomenės veiklas. Be abejo, mes galime pasigirti, jog progimnazijoje yra ne viena graži, gilias tradicijas turinti šventė, daug prasmingų visą bendruomenę apimančių renginių, tačiau ši pirmą kartą organizuota diena buvo ypatinga – ji skirta puoselėti bendruomeniškumui, kuris kuria asmenybę, galvojančią ne tik apie save, bet ir šalia esantį
Organizuodami progimnazijos bendruomenės dieną ir stiprindami bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius, asmeninės atsakomybės prisiėmimo, įvairovės pripažinimo ir tolerancijos vertybes, skatinome visus bendruomenės narius būti aktyviais ir dalintis idėjomis organizuojant netradicines veiklas ir jose dalyvaujant. Pamąstę apie tai, kas padėtų mūsų vaikams tapti dar laimingesniems, kokios veiklos būtų įdomios kiekvienam bendruomenės nariui, tą dieną kasdienes tvarkaraščio pamokas pakeitėme kitomis: klasės bendruomenės pamokomis, protmūšiais, rašinių konkursais, sporto varžybomis.
Kūrybiškose, turiningose ir įsimintinose klasės bendruomenės pamokose vyko įvairūs teminiai pokalbiai, padedantys mokiniams pažinti save, pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis, ugdytis gebėjimą vertinti ir pristatyti save, įsivertinti pasiektą kompetencijų lygį, planuoti tolimesnį mokymąsi, reflektuoti. Klasių auklėtojai, kai kuriose klasėse mokinių tėveliai ir patys mokiniai, organizavo įvairius pažintinius, psichologinius, loginius ir kitus žaidimus, skatinančius kitų pripažinimą ir teigiamą mikroklimato kūrimą. Dalydamosi patirtimi, keisdamosi nuomonėmis klasių bendruomenės šiltai pabendravo, pasidalino pastebėjimais, patirtimi, pasitikrino savo suvokimą įvairiais klausimais, sustiprino ir pažino naujų organizacinio darbo metodų. Norėtųsi akcentuoti tai, jog kiekvienas klasės bendruomenės narys buvo ,,matomas”, kiekvienas mokinys ir netgi pats nedrąsiausias galėjo išreikšti save ir pajusti, jog yra svarbus ir reikalingas.
Didelis būrys azartiškų ir galvotų mokinių, žinoma, ir tėvelių bei mokytojų rinkosi į aktų salę – į protų mūšius, kurie buvo organizuoti kiekvienam klasių koncentrui. Visų protmūšių metu vyko tikros smegenų kovos, nes visos komandos buvo nusiteikusios pergalingai, nepaisant to, jog organizatorių parengti klausimai bei užduotys dažnai buvo kietas riešutėlis, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir sumanumo bei loginio mąstymo. Tačiau niekas komandų neišmušė iš vėžių, o ypač penktų klasių, kurios kovodamos dėl ,,Šauniausios šeimynėlės titulo“ ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir kūrė eiles, vaidino, atlikinėjo užduotis užrištomis akimis ir kt. Smagu, jog mokiniams patinka įvairūs linksmi, komandiniai, o ypač intelektualūs žaidimai. Dažnai jie tai priima tiesiog kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų, tuo pačiu – tai yra ir tarpusavio pagalba, sutarimas bei bendras mokymasis. O kai komandoje be klasės draugų dar yra penki tėveliai, kurie labai stengiasi atlikti visas užduotis, padaryti viską, kad tik komanda nugalėtų (toks ir yra konkursų tikslas), ryžtas ir atsakomybės jausmas tik stiprėja.
Progimnazijos bendruomenės dieną teko paimti į rankas ir rašiklius ir pasidalinti savo mintimis apie tai, koks yra ar turėtų būti idealus mokytojas ir mokinys, kokį save ir savo progimnaziją įsivaizduoji ateityje, kokią Lietuvą ar gimtąjį miestą (kaimą) kurs ar kuria kiekvieno mūsų karta. Nors rašinių temos iš anksto buvo nežinomos, smagu, kad minčių netrūko nė vienam rašančiajam. Po neilgų pamąstymų jos visos sugulė ant popieriaus lapų. Rašė visi – mokiniai, tėvai, pamokoje dalyvaujantys mokytojai. Visi turėjo planų, svajonių, ateities vizijų, kurios, kaip rašė rašinių autoriai, tikintys, jog taps realybe: ,,Mūsų progimnazija vadinsis karališkąja progimnazija, nes joje labai gera“, ,,joje daug nuostabių istorijų, prisiminimų“, ,,mano namai bus Švenčionyse, nes čia gyvenu aš ir čia gyvens mano šeima“, ,,norėčiau, kad mano tėvai būtų sveiki ir laimingi, o sesė spindėtų kaip saulė. Jei jie bus laimingi, aš irgi būsiu laimingas“, ,,mes turime užaugti dorais, gerais Lietuvos piliečiais“, ,,aš būsiu apkeliavęs daug šalių ir garsinsiu Lietuvos vardą savo pasiekimais“…
Progimnazijos bendruomenės dieną ūžė ir sporto salė. Kiekvieną pamoką netilo teisėjų švilpukai ir sirgalių šūksniai, nes aikštelėje rungėsi stipriausios klasių komandos. Nors dominavo gera nuotaika ir šypsenos, tačiau ir estafetėse, ir kvadrato bei mini futbolo rungtynėse vyko atkakli kova, nes visos komandos buvo nepaprastai azartiškos ir greitos, o aistringi sirgaliai labai emocingai palaikė savo komandos narius, skandavo šūkius, mojavo plakatais. Na, o kai toks palaikymas, ir vėlgi – komandoje savo jėgų negaili tėtis ar mama – tai noras nugalėti tampa dar didesnis. Nepaisant to, jog kaip ir visose varžybose buvo išaiškinti nugalėtojai, tikrąja varžybų laimėtoja galima buvo skelbti puikią nuotaiką. Ji užvaldė visus dalyvius, kurie jau iš karto po varžybų ėmė planuoti kitas panašias veiklas.
Dienai artėjant į pabaigą, vyko refleksija, kurios metu prie apskrito stalo buvo aptarta veikla, pasidžiaugta turininga ir kūrybinga diena, po jos – pilnutėlėje aktų salėje įteikti apdovanojimai protmūšių, sporto varžybų, progimnazijos bendruomenės dienos logotipo konkurso nugalėtojams bei aktyviausiems, laiko, idėjų, žinių ir jėgų negailėjusiems tėveliams, išsakytos visos bendruomenės dienos metu susikaupusios mintys, kurias, manau, labai suprantamai ir aiškiai išreiškė į bendruomenę kreipęsis direktorius Jurij Semaško ir šeštokai Smiltė ir Mantas. ,, Mes – bendruomenė, – teigė jie, – kurioje vyrauja atvirumas, įtampos nebuvimas ir įvairumas, geranoriškumas, pagarba vienas kitam, noras veikti. Mes tikime vienas kitu, laukiame vienas kito, gerbiame vienas kitą, visi jaučiamės reikalingi ir visi siekiame bendrų tikslų.“ Renginio pabaigoje daug žiūrovų aplodismentų sulaukė nuotaikingas progimnazijos meno kolektyvo ,,Šaltinėlis“ koncertas. Skambi daina, smagus šokis dar labiau sustiprino emocinius ryšius ir bendrumo jausmą, o trykštanti jaunatviška energija ir veržlumas įkvėpė tęsti pradėtus darbus ir kurti naujus.
Pasibaigus Progimnazijos bendruomenės dienai dar ilgokai netrūko teigiamų emocijų, šiltų žodžių, pašnekesių, įrodančių, jog tai, ką darome, yra gerai. Mes įsitikinome, jog neužtenka turėti pedagogikos ir psichologijos žinių, išmanyti vaiko fizinės ir psichinės raidos ypatumus, o reikia glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, norėti burtis ir veikti didesnėje ugdytojų ir ugdytinių bendruomenėje.
Norime nuoširdžiai padėkoti tėveliams, kurie gausiai atvyko į mūsų organizuojamą renginį. Progimnazijos bendruomenės dieną tėveliai savo pavyzdžiu įrodė, kad jie yra ne svečiai, o aktyvūs progimnazijos bendruomenės nariai, kurie rodo iniciatyvą, įsitraukia į konkrečias veiklas ir skatina savo vaikus dar drąsiau jaustis ir siekti savo tikslų. ,,Mes jaučiamės laukiami ir reikalingi, – sakė jie, – ir esame pasiryžę dar daugiau prisidėti prie savo bendruomenės“.
Tikimės, kad Progimnazijos bendruomenės diena taps dar viena tradicija, kuria mes pagrįstai didžiuosimės. Juk šilti santykiai ir tikras bendravimas tarp visų bendruomenės narių gali sukurti jaukią aplinką mūsų vaikams mokytis ir tobulėti. Tik esant visuotinam sutarimui ir susitelkimui bei kuomet atskiras bendruomenės narys jaučiasi įsipareigojęs bendram tikslui, galima pasiekti svarbių rezultatų, kurių pavieniai žmonės pasiekti nesugebėtų.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
