Archive for sausio 16th, 2017

Laisvės gynėjų dienai –

eilės ir žvakių šviesa, neužmirštuolės žiedas

Kai norime kalbėt apie Tėvynę,

Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.

Tai jų alsavimas kaip vėjo gūsis,

Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos

Palaimina ir mūsų darbus, ir svajonę;

Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,

Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais.

(Just. Marcinkevičius)

      Sausio 13-oji – neeilinė diena. Ji – mūsų skausmas ir pergalė. Tai diena, kurią jau 26-us metus mini Lietuvos žmonės pagerbdami už šalies laisvę kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Kasmet Laisvės gynėjus prisimename ir mes.

     Iš pat ryto, 8 valandą,  prasidėjo pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ ir ant visų progimnazijos palangių suliepsnojo atminimo žvakutės. Mokiniai vieni kitiems pasakojo, ką jie žino apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, prisiminė tėvų ir senelių pasakojimų, kuriems šie įvykiai yra vis dar gyvi ir jaudinantys prisiminimai. Žvakės, simbolizuojančios šviesą ir atmintį, degė ir aktų salėje, į kurią neįprastai istorijos ir pilietiškumo pamokai rinkosi mokiniai ir mokytojai. Renginio vedėjai pasakojo apie įvykius, kai visa Lietuva pakilo į kovą už savo laisvę, už savo gyvenimą nepriklausomoje šalyje. Mirgančių žvakelių šviesoje susikibę rankomis tylos minute pagerbė 1991–ųjų metų sausio 13–osios  aukas.  Susikaupimas ir rimtis atsispindėjo mokytojų ir mokinių veiduose. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys vaizdai, skaitomi eilėraščiai, tačiau per kūną bėga šiurpas, matant tuos  vaizdus, klausant dainų, įsijaučiant į tų dienų nuotaiką. Ir visgi atrodo, kad viskas iš naujo, ir vėl stipriai plaka širdys. Mokiniai salėje sėdėjo tylūs, rimti, susikaupę, bandantys suvokti, kokia trapi žmogaus gyvybė, sugebantys  įsiklausyti ir išgirsti.

    Liudininkų prisiminimus, eiles apie Laisvę, Nepriklausomybę, atsakomybę mokiniai per vietinį radiją skaitė ir ilgosios pertraukos metu, visą dieną skambėjo sausio 13-ąją tautą telkusios dainos laisvės ir tėvynės tema.

     Uždegtos žvakutės – gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolis; prisegtas neužmirštuolės žiedas parodo ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad esame vieningi. Laisvė – pirmasis ir tikras tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti.

     Tik pažindami ir gerbdami praeitį, galime kurti Lietuvos ateitį.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vijolė Montrimienė