Archive for birželio 6th, 2017

    Kviečiu atsigręžti atgal ir prisiminti šių metų išgyvenimus.  Žvelgiant į šių mokslo metų pradžią, prisimenu pirmąjį susitikimą su savo auklėtiniais, 5C klasės mokiniais. Prieš save regiu pulkelį penktokų – visai dar nepažįstamų, žvelgiančių šiek tiek baugščiomis, bet tuo pat metu ir smalsiomis akutėmis. Šiandien savo penktokus matau visai kitokius. Kiekvienas išsiskiria savo individualumu, per mokslo metus atsiskleidė kiekvieno pomėgiai, gebėjimai. Beje, išryškėjo ir kiekvieno silpnosios pusės, tačiau prieš akis turime ir laiko, ir galimybių tobulėjimui.

    Daugeliui penktokų šie mokslo metai buvo pirmieji progimnazijoje. Viskas buvo nauja: draugai, kabinetai, mokytojai. Šiandien jie prisimena, kad iš pradžių buvo nejauku vaikščioti naujos mokyklos koridoriais, kad nuogąstavo dėl galbūt reiklių mokytojų ar klasės draugų, kurių jie dar nepažįsta. Tačiau progimnazijos gyvenimas niekada nebūna nuobodus, jis visuomet kupinas bėgimo, linksmų ir stebinančių nutikimų, perpildytas emocijų. Netrukus ir penktokus įtraukė šis įvairiausių veiklų sūkurys. Jie labai aktyviai dalyvavo visose popietėse, sporto varžybose, parodose, viktorinose, konkursuose, susitikimuose. Tokie renginiai, kaip Bendruomenės diena bei Karjeros diena penktokams, iš tiesų, buvo nauja patirtis. Be to, jie spėjo ir pakeliauti. Penktokai lankėsi „Paukščių kaime“, Reškutėnų tradicinių amatų centre, Kaltanėnų turizmo centre, Keistuolių teatre Vilniuje žiūrėjo spektaklį „Ilgoji pertrauka“. Rungtynės su kitomis klasėmis dėl geriausios klasės titulo „Metų klasės projekte“ penktokams taip pat buvo nemažas iššūkis.

    Akivaizdu, jog progimnazijos mokiniai šiais metais nesėdėjo rankų sudėję. Laikas buvo praleistas prasmingai, prisiminimų skrynelė prisipildė įvairių įspūdžių. Po tokių aktyvių metų tikrai nusipelnėme atostogų, kurios jau visai čia pat ir ruošiasi mus priglausti po šilta vasaros saule.

Rita Bernatavičienė, 5C klasės auklėtoja

Mieli mokiniai, visiems Jums linkime gerų atostogų ir puikios, šiltos vasaros.

Pailsėkite, šypsokitės, džiaukitės …

     Mokslo metų pabaiga penktokėliams buvo įspūdinga – jie keliavo į žygį ,,Pažinkime savo kraštą“,  kurį organizavo Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras.

    Gegužės 29 d. 5A, 5B, 5C klasės mokiniai su auklėtojomis Marija Gailiušiene, Ramune Skripskaite Li,  mokytojo padėjėja Domile Klipčiūte bei tėveliais išsiruošė į žygį valtimis po Žeimenos upę, Žeimenio ežerą ir judriaisiais žaidimais gamtoje.

    Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre mus pasitiko centro direktorius Kęstutis Lisauskas, kuris supažindino vaikus, tėvelius ir mokytojus su elgesio taisyklėmis žygio metu ir suskirstė mokinius į  dvi grupes. Viena grupė su centro darbuotojomis praleido laiką gamtoje ieškodami užslėptų užuominų,  o kita – kartu su tėveliais, mokytojais ir centro darbuotojais išplaukė valtimis pirmiausiai Žeimenos upe, o po to Žeimenio ežeru.  Daugumai vaikų ir tėvų iš pradžių buvo sunku plaukti upe prieš srovę. Kai kurie prisipažino, kad plaukti valtimis buvo sunku, prisitrynė pūsles ant rankų, bet išplaukus į ežerą tuoj pat visi sunkumai pasimiršo.  Beplaukdami matėme nuostabias Kaltanėnų apylinkių vietas, grožėjomis gamta, kuri visus ramino  ir atpalaidavo.

    Atvykus į poilsio vietą, mūsų jau laukė ,,gamtos mylėtojai“, o taip pat ir skanūs bei sotūs pietūs. Pasistiprinę ir truputį pailsėję, pasikeitėme vietomis.  Sunkiausia buvo mokytojoms, tėveliams ir tiems centro darbuotojams, kurie turėjo su kita vaikų grupe atkartoti kelionę valtimis tik atvirkščiai: pirmiausia ežeru, o vėliau upe.

     Atvykę į Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrą, kur ir pradėjome savo kelionę, dalinomės įspūdžiais, pasakojome patirtus nuotykius. Ši kelionė visiems įstrigo atmintyje kaip linksmas, įdomus ir šiltas nuotykis. Net suplanavome, kad sugrįšime rudenį ir išbandysime savo ištvermę dviračiais.   

     Štai tokie mes penktokėliai – judrūs, smalsūs ir be galo aktyvūs…

Ramunė Skripskaitė Li, 5B klasės auklėtoja

Penktos klasės mokiniams mokslo metai buvo išskirtiniai – ir sunkūs, ir įdomūs bei linksmi. Todėl paskutiniąsias mokslo metų dienas jie praleido tikrai įspūdingai!

 Taigi…

Iki pasimatymo, progimnazija!

     Gegužės 30 d. mokslo metų baigimo šventė 5-okams prasidėjo mokiniams sugužėjus į klases, kur vyko šventinė paskutinė pamoka. Pamokos metu buvo kalbama apie vasarą, ant balto popieriaus lapo piešiamos ir rašomos svajonės, žaidžiami žaidimai. Pasibaigus šventinei pamokai, ir mokiniai, ir jų tėveliai susirinko progimnazijos vidiniame kiemelyje, papuoštame balionais ir vasaros šėlionėms kviečiančiais margaspalviais drugeliais.

    Progimnazijos direktorius Jurij Semaško pasidžiaugė mokinių pasiekimais, patiems geriausiesiems įteikė padėkas už puikų ir labai gerą mokymąsi, aktyvią nepamokinę  veiklą ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Pasak progimnazijos direktoriaus, 2016-2017 mokslo metai buvo prasmingi ir gana sėkmingi: vyko daug renginių, pasiekta puikių rezultatų mokslo, meno, sporto srityse, bendrauta su socialiniais partneriais, pasisemta naujų minčių ir idėjų. Smagu, kad apibendrinant vieno didžiausių progimnazijos projektų „Metų klasė“ rezultatus, nugalėtojais buvo paskelbti 5a klasės mokiniai, kurie nepaprastai džiaugėsi rankose laikydami „Metų klasės“ nugalėtojų taurę, I vietos diplomą, bet ir gavę nepaprastą prizą – dviejų dienų kelionę į pajūrį.

     O kokia šventė be muzikos, dainų, eilėraščių posmų. Pačiais gražiausiais padėkos žodžiais, sveikinimais ir linkėjimais dalijosi drąsiausi penktokai, skambią dainą traukė visi šventės dalyviai. „Gražių, šiltų ir turiningų dienų!”- šventės pabaigoje linkėjo renginio vedėjos – Evelina, Aušrinė, Renata ir Akvilė.

Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

      Baigiant mokyklą viduje kyla įvairių minčių ir jausmų. Kaip ir daugelį mokinių aplanko jausmas, kad net norisi šaukti iš laimės ,,pagaliau!‘‘. Pagaliau baigiasi pamokos, pagaliau nebebus namų darbų, pagaliau nesusitiksiu tų, su kuriais teko galbūt nelabai maloniai bendrauti, pagaliau galėsiu veikti ką tik noriu! Tačiau taip pat aplanko mintys, kurios man kužda, kad čia juk ne vasaros atostogos, kad aš šioje mokykloje praleidau net ketverius metus. Atrodo, dar tik neseniai įžengiau pirmą kartą pro Švenčionių progimnazijos duris, o jau rankose laikau pažymėjimą ir privalau keliauti toliau. Todėl mąstau – nejaugi turėčiau šitaip džiūgauti?

      Man labai patiko kinų patarlė, kuri sako, kad išsilavinimas yra turtas, kuris su tavimi  kad ir kur tu beeitum. Juk mokykla yra ta vieta, kurioje gauname išsilavinimą, pačią pradžią savo gyvenimui. O kaip lavintis, jeigu nesimokai? Jeigu neini į pamokas, kurios kad ir ne visada būna suprantamos, kurių namų darbai būna sunkūs, kur užduotys yra skirtos ne tik tam, kad jas išspręstume, bet ir su klasės draugais išmoktume bendrauti.

     Šioje mokykloje daug patyriau, susidūriau ir su paauglystės išdaigomis,  ir su tėvų pasitikėjimo išbandymu, su draugystės tvirtumo patikrinimu ir su mokytojų kantrybės lašais. Palikdamas Švenčionių progimnaziją išsinešiu daug įspūdžių, daug prisiminimų iš mokyklos gyvenimo. Džiaugsmo akimirkos gavus gerą pažymį tada, kada nesitikėjau jo gauti, ir liūdesio minutės, kai jausdavausi užtikrintas, o pažymys nuvildavo. Visa tai prisiminsiu dar ilgai…

     Eidamas tolimesniu savo gyvenimo keliu norėčiau neštis su savimi tik gerąją patirtį, gautą Švenčionių progimnazijoje – gilinti ir tobulinti žinias. Manau, kad patarlė ,,mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs‘‘ žinoma visiems ir tik po tam tikro laiko mes suprantame, ką vis dėlto šie žodžiai reiškia iš tiesų.

Gytis Gančėrius, 8b klasė

     Net nepajutome, kaip greitai prabėgo mokslo metai. Ir štai – birželio 2 d. –  6–8 klasių mokinių mokslo metų baigimo šventė! Tai  labai džiugi, kartu ir iškilminga diena. Po jos galima bent trumpam pamiršti mokyklinius suolus, vadovėlius, giliai įkvėpti vasara kvepiančio oro ir leisti sau ilsėtis.

     Jau nuo  pat ryto progimnazijoje jautėsi šurmulys – vieni džiugiai dalijosi mokslo metų įspūdžiais ir kūrė vasaros bei naujų mokslo metų planus, kiti nerimastingai žvilgčiojo vieni į kitus, nes žinojo – šie diena progimnazijoje paskutinė. Taigi ypatingą dieną ir patiems reikia būti ypatingiems – šventinė mokyklinė uniforma, paskutinė pamoka, nuoširdūs padėkos žodžiai vieni kitiems, gėlės…

     Mokslo metų baigimo šventė – diena, svarbi kiekvienam progimnazijos bendruomenės nariui. Todėl nenuostabu, kad sporto salėje, kurioje vyko šventė, buvo jauku ir gera. Džiugino mokinių spindinčios akys, gausiai susirinkusių tėvelių šypsenos, savotiškas išdidumas ir rimtis aštuntokų ir jų auklėtojų veiduose.

    Salėje jaunatviškus šeštokų ir septintokų šokius keitė skambios, o kai kurios ir šiek tiek liūdnokos dainos. Iš aštuntokų lūpų skambėjo žodžiai mokytojams, auklėtojams, tėveliams. Jurij Semaško, progimnazijos direktorius, sakydamas sveikinimo žodį, aštuntokams palinkėjo sėkmės toliau besimokant gimnazijoje ir kartu su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičiene 62 aštuntokams įteikė pagrindinio ugdymo programos I dalies pažymėjimus. Aštuntokams jau rankose spaudžiant pažymėjimus, vienas po kito į salės vidurį skubėjo 6–7 klasių mokiniai. Sunku būtų išvardinti visus juos, kurie buvo paminėti, pagirti ir apdovanoti padėkomis bei diplomais. Sėkme džiaugėsi ir progimnazijos projekto „Metų klasė“ II ir III vietos nugalėtojai, kuriais tapo 6C ir 8C klasės mokiniai.

     Labai džiugu, kad šventėje dalyvavo garbingi svečiai: jau minėta  Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė, Švenčionių rajono policijos komisariato viršininkas Josif Kuzmickij, Švenčionių rajono pasienio užkardos vadas Algirdas Andriulionis, Švenčionių miesto seniūnė Ina Sinienė. Visi svečiai mokiniams linkėjo gerų atostogų, puikios ir šiltos vasaros, o aštuntokams – keliauti ir surasti savo Laimę. Tėvelių vardu į 8-okus kreipėsi Jurgita Gančėrienė, kuri prisiminė su kokiu nerimu vaikai ėjo į progimnaziją ir su kokiu pasitikėjimu jie išeina iš jos.  Klasių auklėtojų vardu kalbėjusi Irena Čebruk linkėjo jiems ryžtingai siekti savo tikslų,  mokslo aukštumų, nesiliauti domėtis pasauliu ir drąsiai žiūrėti į ateitį.

        Be atsako neliko ir aštuntokai. Kaip padėką progimnazijai įteikė dovaną, pasodino gėlių, kad vasarą ir rudenį džiugintų visų, ateinančių į progimnaziją,  akis. Vėliau, žinoma, buvo perskaitytas septintokams skirtas  testamentas ir įteiktas simbolinis progimnazijos raktas.

       Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui