Archive for gegužės 21st, 2018
Informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese veiksmingumas priklauso nuo to, kokiais mokymo metodais yra dirbama, kokia techninė ir pedagoginė pagalba teikiama mokytojams. Skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninės mokymo(si) priemonės, virtualiosios mokymo(si) erdvės mokiniams ir mokytojams, mokytojų kompiuterinis raštingumas, nuostatos ir darbo metodai yra labai svarbūs, kad informacinių technologijų naudojimas mokymo ir mokymosi procese būtų prasmingas.
Suprantama, kad kelias iki prasmingo informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese yra ne trumpas. ,,Kai 2012 m. prasidėjo mokyklos vidaus struktūros pertvarka, susimąstėme, kokią savo progimnaziją mes norime turėti, kokios bus mūsų prioritetinės sritys, kokius tikslus ir uždavinius išsikelsime?“ – seminaro atidarymo metu kalbėjo progimnazijos direktorius Jurij Semaško. „Tuomet vienu iš tikslų ir tapo šiuolaikinė mokymo(-si) erdvė ir priemonės, leidžiančios su mokiniais kalbėti ,,jų kalba“, skatinančios mokymosi motyvaciją, padedančios geriau įsisavinti mokomosios medžiagos turinį, siekti geresnių mokymosi rezultatų, mokytojų darbo profesionalumo. Šiandien mes esame, manau, „apsiginklavę“ pažangiomis šiuolaikinėmis technologijomis taip, kad galime kurti ir tobulinti įvairias mokymo su technologijomis metodikas ir būdus, kad technologijų padedami kuriame mokyklą kaip organizaciją, buriančią aplink save veiklią bendruomenę, – susirinkusiems seminaro dalyviams toliau kalbėjo direktorius.
Pripažįstant tai, jog vienas iš veiksmingiausių būdų susipažinti su naujovėmis, plėsti asmenines, profesines ir dalykines kompetencijas yra dalijimasis metodine ir praktine darbo patirtimi, gegužės 16 d. bendradarbiaujant su Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyba progimnazijoje buvo organizuotas gerosios patirties seminaras „Sėkminga šiuolaikinių ir tradicinių mokymo(si) būdų ir metodų dermė“.
Tą dieną į seminarą, kurio tikslas – plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą kuriant šiuolaikinę mokymo(si) aplinką, kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos, atvyko 23 rajono mokytojai, mokyklų administracijos atstovai.
Seminaro metu svečiai stebėjo 9 progimnazijos mokytojų vedamas pamokas. Tai buvo matematikos, biologijos, istorijos, geografijos, robotikos, anglų kalbos ir lietuvių kalbos bei literatūros atviros pamokos, kurių metu naudoti stacionarūs ir planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, interaktyvus ekranas, multimedija, 3D projektorius, aktyvaus atsako pulteliai, VEX IQ robotai, arena, optiniai mikroskopai, VEB vaizdo kamera, mokytojai ir mokiniai dirbo su Activ Inspire programa, SMART Notebook programa, Robotel SmartClass programa, ROBOTC Natural Language programavimo aplinka, EMA elektronine mokymosi aplinka, skaitmeniniu 3D vaizdo mokymosi turiniu ir kt.
Antroje seminaro dalyje, t. y. aptarime, buvo kalbama apie tai, jog investicijos į panašias priemones kuria naują IKT grįstą pedagogiką: naują požiūrį į IKT grindžiamą mokymą ir mokymąsi, mokytojo ir mokinio vaidmenis, mokymo(si) turinį, metodus, vertinimą ir pan. Seminare dalyvavusi Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė pasidžiaugė progimnazijos veikla ir pabrėžė tai, jog patirtis, kuria pasidalijo progimnazija, dar kartą įrodė, kad labai svarbu mokyklose kurti šiuolaikinę mokymo(si) aplinką, kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos, kad visose mokykloje turi būti skatinama stipri mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystė ir sutarimas dėl visų prasmingai taikomo IKT grįsto mokymo. Baigdama vedėja pacitavo seminaro atidarymo metu aukštaičių tarme nuotaikingą istoriją sekusią šeštos klasės mokinę Renatą Sliesoraitytę ir visiems palinkėjo niekada „nenulaiscie runkų“. Seminaro pabaigoje progimnazijos direktorius Jurij Semaško organizavo ekskursiją po progimnazijos ugdymo(si) erdves, papasakojo, kokiomis „stebuklingomis galiomis“ naudojasi progimnazijos bendruomenė, kurdama modernią mokyklą, siekdama įgyvendinti savo viziją.
Seminaras „Sėkminga šiuolaikinių ir tradicinių mokymo(si) būdų ir metodų dermė“ prabėgo įdomiai ir turiningai. Jis subūrė visus, kurie kuria naują, informacijos šaltinių ir bendravimo priemonių įvairovės praturtintą mokymosi aplinką, kurioje lengviau ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, integruoti įvairių sričių temas, taikyti aktyvius mokymo metodus, išryškinti ir lavinti individualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ir grupėje.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
