Archive for kovo, 2016
Švenčionių progimnazija praėjusį penktadienį, kovo 18 dieną, dūzgė lyg bičių avilys. Čia vyko tradicinis nepamokinės veiklos renginys ,,Karjeros diena“. Pasak dienos iniciatorės, ugdymo karjerai mokytojos Liudmilos Semaško, renginio tikslas – suteikti mokiniams žinių, sudaryti galimybę suprasti save, savo norus, poreikius ir galimybes bei jų ryšį su karjera. Progimnazijos karjeros ugdymo koordinacinė grupė, administracija, mokytojai, klasių auklėtojai stengėsi, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų apie įvairias profesijas, stiprintų mokymosi motyvaciją bei ugdytųsi asmenines, bendravimo, pažintines ir socialines kompetencijas.
Ši diena buvo labai turininga ir pilna įvairios veiklos. O prasidėjo ji tikrai neįprastai – verslumo muge, kurioje galima buvo įsigyti įvairių įvairiausių mokinių ir jų tėvelių darbelių bei pasisemti nuostabiausių idėjų. Visi mugės dalyviai turėjo puikią galimybę įsigyti išskirtinių darbų, saldumynų. Kol vieni derėjosi dėl kainos, kiti sėmėsi naujų idėjų, domėjosi darbų technikomis, mokėsi pagaminti vieną ar kitą darbelį, nes daugelį viliojo šių metų mugės naujiena – dirbtuvėlės. Jose galima buvo nusipinti juostą, išmokti dekupažo subtilybių ar simegrafijos technikos, susirišti verbą, prisidėti prie čia pat gimstančio meno kūrinio. Džiugu, jog šiais metais prie mūsų iniciatyvos prisidėjo Švenčionių profesinio rengimo centro mokiniai ir jų profesijos mokytojai. Jie pristatė automechaniko, maisto technologo profesijas, pademonstravo praktinius gebėjimus, negailėjo naudingų patarimų ir netgi mokė smulkiojo verslo organizavimo paslapčių. Akivaizdu, jog mugė buvo puiki verslumo pamoka ir įrodymas, kad mūsų mokiniai geba savo idėjas paversti veiksmais. Tai buvo veikla, kuri ugdė vaizduotę, kūrybinį mąstymą, atsakingumą, ryžtingumą, darbštumą, veiklumą, saviraišką, savimotyvaciją ir netgi vadybos bei ekonomikos įgūdžius.
Smagiai pradėję netradicinę dieną mugėje, visi skubėjo į kabinetus, virtusius amatų mokymo centrais, dailės bei šokio studijomis, reklamos agentūra ir netgi grožio salonu. Ten vyko pamokos – praktinės veiklos „Kuriame kartu“. Iš anksto apmąstę užsiėmimų tikslus ir uždavinius, atsižvelgdami į klasės lūkesčius, poreikius ir pageidavimus, mokiniai kartu su klasės auklėtojais, ugdymo karjerai koordinacinės grupės nariais tądien į pamokas pasikvietė „naujus mokytojus“ – tėvelius, močiutes, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojus. Įdomias netradicines pamokas vedė „TEO LT“ darbuotojai A. Nakutis ir R. Kurpis, Nalšios muziejaus direktorė A. Šiekštelienė, aktyviai patirtimi dalijosi mokinių tėvai – Juliaus Siniaus meno mokyklos direktorius R. Gaidys, „Lelijos“ savininkė O. Oleškevičienė, kusudamų meistrė L. Urbonienė, kirpėja Č. Polučanskienė, Diskų bei Rolskių šeimos ir kt. Kartu kurdami rankdarbius, verslo planus, mokydamiesi šokti ir atlikdami dar daug kitų darbų aptarė gebėjimą derinti darbą, laisvalaikį, gyvenimą šeimoje ir jausti pasitenkinimą savo gyvenimo kelio pasirinkimu. Kalbėtasi apie tai, kaip svarbu pasinaudoti kiekviena pasiūlyta galimybe pažinti save, išmokti sistemingai kaupti žinias, lavinti gebėjimus, vėliau padėsiančius rinktis studijų kryptį, profesinę veiklą, bei planuoti savo vietą darbo rinkoje.
Taigi veiklų buvo tiek, jog apsilankyti kiekvienoje klasėje, ko gero, buvo neįmanoma. Tačiau dėl to nusiminti neteko, nes visą pamokose sukauptą patirtį mokiniai pristatė visiems Karjeros dienos dalyviams. Aktų salėje viena klasė po kitos pasakojo, demonstravo, netgi mokė viso to, ko patys jau buvo išmokę. Žvelgiant į spindinčias mokinių akis, stebint juos, nenustygstančius vietoje, nekantraujančius pasidalinti patirtimi, negalėjai nesidžiaugti, kiek išmonės, pastangų ir širdies šilumos įdėta į praktinių pamokėlių veiklą.
Daug Karjeros dienos dalyvių dėmesio sulaukė mokinių profesinio veiklinimo darbų aprašų paroda „Karjeros sprendimai“. Parodoje buvo pristatyta profesinio veiklinimo patirtis 17 – oje skirtingų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Tiek patys mokiniai, tiek mokytojai ir svečiai vartė kiekvienos klasės sukurtą „knygą“ ir gėrėjosi savo ir kitų darbais, puikiai įgyvendinta idėja pažinti kuo daugiau ir įvairesnių profesijų, socialine praktika bei galimybe patiems daugiau sužinoti apie įmones, o ypač savo rajono.
Tai, kad progimnazijoje svarbi visapusiško ugdymo(-si) kokybė, patvirtino svečių nuostabą bei susižavėjimą kėlusi veikla edukacinėje laboratorijoje. Tai, kas mokiniams po truputį tampa įprasta – robotai, 3D projektorius, 3D spausdintuvas, „išmaniosios“ staklytės – Karjeros dienos svečiams buvo netikėta. Kai progimnazijos direktorius J. Semaško pasakojo apie įgyvendintus planus, ateities sumanymus, o mokiniai demonstravo savo gebėjimus valdyti išmaniąsias technologijas, Karjeros dienos svečiai negalėjo nesistebėti. „Negalim patikėti, – sakė jie, – kad progimnazijoje yra taikomos naujausios ir pažangiausios technologijos, be kurių neįsivaizduojamas šiandieninis pasaulis. Čia sudaromos visos įmanomos sąlygos, kad kiekvienas mokinys būtų ugdomas atsižvelgiant į jo asmeninius poreikius ir interesus, kad į mokyklą vaikas eitų su džiaugsmu, o joje jaustųsi saugus, mylimas, norėtų kurti ir tobulėti.“
Ne vienas šiuos žodžius dar kartą patvirtino Karjeros dienos aptarime. Visi – mokiniai, mokytojai, klasių auklėtojai, mokinių tėvai ir kiti renginio svečiai – teigė, jog tai buvo intensyvios ir labai turiningos veiklos diena, kupina įspūdžių ir potyrių. Galima didžiuotis puikiu komandiniu darbu: sutelktumu, talkinimu vieni kitiems, įsipareigojimu draugams ir progimnazijos bendruomenei. Apibendrinant Karjeros dienos įspūdžius malonu buvo girdėti mokinių nuomonę, jog ši prasmingų ir malonių patirčių diena įsimins ilgam.
Džiaugėsi ir pagyrimo bei padėkos žodžių negailėjo į renginį atvykę svečiai: rajono vicemeras K. Trapikas, administracijos direktorius A. Šarėjus, Švenčionių profesinio rengimo centro direktorė M. Gustienė – Vilniškė, seniūnė I. Sinienė, Švenčionių užkardos vadas A. Andriulionis, Švenčionėlių miškų urėdijos specialistė O. Gylienė. Visi jie kaip vienas teigė, jog dalyvavo labai įdomioje, turiningoje ir prasmingoje veikloje. Anot jų, jaunas žmogus, padedamas mokytojų ir, žinoma, šeimos, turi išmokti konstruktyviai žvelgti į ateitį. O jei į šią veiklą įtraukiama ir bendruomenė – tai fantastiška.“ Pasak svečių, turime drauge kurti mūsų bendrą ateitį. Maloniai nustebinti buvo ir mokinių tėvai, pasiryžę atsiliepti į kiekvieną kvietimą ir patys būti dar aktyvesni bei iniciatyvesni.
Nuoširdžiai dėkojame viso profesinio veiklinimo metu aplankytų įstaigų ir įmonių administracijų atstovams už suteiktą galimybę apsilankyti įstaigose, visų Karjeros dienos dalyvių nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad galbūt gauta patirtis leis mokiniams apsispręsti, gal jau visai rimtai imti planuoti savo ateitį, mokslus ir karjerą. Tačiau neabejojame, kad mokyti vaikus šiltai ir nuoširdžiai bendrauti, mokyti būti grupėje ir palaikyti draugiškus santykius, kurti saugią aplinką pramogaujant ir vykdant bendrą veiklą mums pavyko.
Irena Stuglienė, Švenčionių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Kovo 16 d. popietę į progimnaziją atvyko labai laukta viešnia – žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, Seimo narė Dalia Teišerskytė. Visi, atėję į susitikimą su poete, patyrė išties didžiulį malonumą klausydami pačios autorės skaitomų eilių, pasakojimų apie savo vaikystę, tremtį, grįžimą į Lietuvą, apie nuveiktus darbus. Ne mažiau malonumo suteikė ir proga išklausyti humoro nestokojančios poetės atsakymų į jai užduodamus klausimus.
Nemažą gyvenimišką patirtį įvairiose gyvenimo srityse ir situacijose turinti poetė, žinanti, kas yra džiaugsmai ir nusivylimai, turėjo ką pasakyti savo klausytojams nepaisant to, jog dauguma jų – 5 – 8 klasių mokiniai.
Įdomu buvo sužinoti, jog keturiolikos rinktinių autorės pirmieji literatūriniai bandymai siekia mokymosi Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje laikus – ten būsimajai poetei teko mokytis, kai jos šeima buvo ištremta į Irkutsko sritį. Pasak D. Teišerskytės, pirmąjį eiliuotą tekstą ji sukūrusi tada, kai vienoje iš knygų pamačiusi Ticiano paveikslo „Atgailaujanti Magdalena“ reprodukciją. „Bjaurus buvo eilėraštis. Negražiai parašiau ir apie dailininką, nes nieko apie jį tada dar nežinojau, ir apie tą nuogą moterį, – su šypsena prisiminė D. Teišerskytė. – Tiesą sakant, ne tik apie dailę nieko nežinojau – apie literatūrą irgi. Ir tik tada, kai rusų kalbą pradėjo dėstyti puiki mokytoja Ana Vasiljevna Timofejeva, sužinojau, kas toji literatūra. Tada jau ir vienas kitas protingesnis eilėraštis atsirado“. Grįžus į Lietuvą, jai, kaip poetei, atsiskleisti padėjo – Mosėdyje gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas. Kuris, pasak poetės, buvęs itin spalvinga asmenybė. „Pamenu, kartą išdrįsau rašytojui prisipažinti, jog rašau, ir sakau jam: „Žinot, aš rašau eilėraščius. Ką man su jais toliau daryti?“. R. Granauskas atsakė – atleiskit už tiesumą: „Pasišluostyk subinę“. „Tai kad ant storo popieriaus parašyti“, –sakau. „Tada nešk į Skuodo laikraštį, tegu spausdina“. Va, nuo tos dienos ir pasijutau esanti nacionalinė vertybė“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo D. Teišerkytė.
Prisiminė ji ir darbus. O jų tikrai nemažai – direktorės pareigos Kauno menininkų namuose, žurnalo „Gabija“ redaktorė, Atgimimo laikotarpiu įkurtas Mados ir poezijos teatras. Jau ketvirta kadencija Dalia Teišerskytė dirba Lietuvos Respublikos Seime. O paklausta, kaip tapo Seimo nare, papasakojo ir apie tai, kaip visai netyčia buvo įrašyta į partijos sąrašą, ir jai pačiai netikėtai buvo iš to sąrašo vidurio ,,išreitinguota“ į pirmas gretas.. Kalbant apie darbą Seime, tai, pasak D. Teišerskytės, ,,stengiuosi daryti tai, ką išmanau – rūpinuosi kultūra. Ypač esu sunerimusi lietuvių kalbos padėtimi, todėl stengsiuosi, kad kiti metai būtų paskelbti lietuvių kalbos metais.“
Kalbėdama apie tremtyje praleistą vaikystę – į Sibirą ją išvežė devynerių, o grįžo Mosėdin būdama aštuoniolikos, – D. Teišerskytė sakė, jog tas laikas jai buvo didžiausias gyvenimo universitetas. „Kaip ten bebūtų, tačiau metai Sibire mane taip užgrūdino, kad iki šiol nieko nebijau“, – sakė D. Teišerskytė.
Nors visos D. Teišerskytės papasakotos istorijos buvo įdomios, visi atsakymai nuoširdūs, labiausiai, ko gero, širdį glostė jos pačios skaitoma poezija. Įdomiai poetė pristatė savo ,,Meilės laiškus“, nepaprastai jausmingai skaitė naujausio rinkinio ,,Tai tik meilė…“ eilėraščius. Poetės lyrikoje – vidinis autorės pasaulis, ją supantys žmonės, o ruduo iš visų metų laikų užima svarbiausią vietą.
Atsisveikindama autorė padovanojo bibliotekai knygų ir palinkėjo „surasti joms laiko, nes knygų skaitymas praturtina sielą, moko užuojautos, atjautos, gebėjimo matyti kito nelaimę, peržengti per tuštybę, kad išeidamas iš gyvenimo nebūtum keikiamas.“
Kampanija „BE PATYČIŲ“ – tai 2004 m. „Vaikų linijos“ inicijuota kampanija, kurios pagrindinis tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Šia kampanija siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik ugdymo įstaigose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, norima atkreipti dėmesį į šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.
Pagrindiniai kampanijos „Be patyčių“ tikslai – informuoti visuomenę apie iniciatyvas Lietuvoje ir užsienyje, kurių pagalba galima efektyviai spręsti patyčių problemą. Kartu su partneriais keisti visuomenėje paplitusias patyčioms palankias nuostatas.
Kovo 14 – 18 dienomis Švenčionių progimnazijoje Pagalbos mokiniui metodinė grupė, kaip ir kiekvienais metais, organizavo „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2016“ veiklas. Nuolatinis bendradarbiavimas su Švenčionių policijos komisariatu paskatino organizuoti bendrą renginį. Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Diana Stūglienė 6 – 7 klasių mokiniams vedė paskaitas „Mokinių atsakomybė už savo elgesį“. Buvo rodomi filmukai, aiškinamasi situacijos, informuojama apie atsakomybės veiksmus.
Prevencinė veikla sudomino mokinius, tai įdomi ir duodanti realią naudą paskaita. Jie patyrė pozityvius įspūdžius, mokėsi veikti kartu.
Bibliotekos vedėja Nijolė Dabrienė
Būsimos profesijos pasirinkimas – vienas iš atsakingiausių ir daug ateityje lemiančių žmogaus sprendimų.
Paskelbus kovo mėnesį profesinio veiklinimo mėnesiu, progimnazijoje vyksta daugybė renginių, kurių metu akcentuojama ugdymo(-si) karjerai svarba.
Jau vyko įdomus susitikimas su fotomenininku K. Driskiumi, gamtamokslinė konferencija „Tyrinėk, atrask, pažink“, progimnazijos laikraščiui „Mokinių balsas“ mokiniai rašė apie savo svajones, apie tai, kuo jie norėtų būti užaugę. O štai kovo 15 d. į aktų salę rinkomės dar įdomesnei veiklai – mokiniai pristatinėjo profesinio veiklinimo darbus.
Šiai veiklai, be abejo, ruoštasi iš anksto. Kiekviena klasė įgytą patirtį karjeros ugdymo pamokose, klasių valandėlėse, dalykų pamokose, popamokinėje veikloje stengėsi pritaikyti praktiškai, lankydamasi įvairiose įstaigose, įmonėse ir kt. Mokiniai dalyvavo pažintinėse ekskursijose, „matavosi“ profesijas, rengė interviu, bendravo su darbuotojais. Visą turimą medžiagą, savo įspūdžius, pastebėjimus fiksavo, tvarkė ir rengė darbų aprašus.
15 d. renginyje mokiniai pristatė savo veiklą 17 – oje skirtingų organizacijų: Švenčionių Nalšios muziejuje, Švenčionių viešojoje bibliotekoje, Eurovaistinėje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Švenčionių socialinių paslaugų centre „Šaltinėlis“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, Švenčionių policijos komisariate, Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijoje, Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardoje, S. Trapikienės IĮ „Gieva“, AB Lietuvos paštas, ir UAB „Svirka“, ALEXA.LT, „Firidas“, „Intersurgical“, „Apdara“ bei „Saunila“.
Visi mokinių pristatymai buvo informatyvūs, aiškūs, tačiau skirtingi. Vieni labiau dalykiški, kiti linksmi, su vaidybos elementais. Žavėjo parengti darbų aprašai – išsamūs ir originalūs. Ypač motyvuojantis buvo 7a klasės pristatymas, nes renginyje dalyvavo ir daug patarimų išsakė Jono Žemaičio karo akademijos karininkas majoras R. Stakelis, 7 b klasės mokiniams pristatyme talkino Pavoverės pasienio užkardos vado pavaduotojas A. Kirilovas, o kartu su 6r klasės mokiniais policijos veiklą pristatė Švenčionių policijos komisariato pareigūnė D. Stuglienė ir D. Kolesov.
Taigi profesinio veiklinimo darbų pristatymas buvo, galima sakyti, grįžtamasis ryšys, nes ir veiklose, ir pristatyme dalyvavo ne tik mokiniai, mokytojai, bet ir organizacijų, kuriose vyko profesinis veiklinimas, atstovai ir mokinių tėvai.
Kultūra plačiąja prasme – tai viskas, ką sukūrė žmogaus vaizduotė ir rankos. Vienas iš būdų geriau suprasti praeities žmonių mąstymą, vaizduotę, gebėjimus, vertybes – sukurti panašių kūrinių pagal išlikusį palikimą.
Du mėnesius aštuntokai dirbo ties istorijos projektiniu darbu ,,Gimtinė pro rasos lašą“. Jie turėjo sukurti darbus, atspindinčius Lietuvos viduramžius, pvz.: pagaminti viduramžių būsto maketą, kuriame matyti įvairios paskirties patalpos, paveikslą, vitražą, mozaiką, ikoną, lipdinį, parodyti triukus, fokusus, aprašyti receptus, pagaminti patiekalą, pateikti valgiaraštį. Kitaip sakant, turėjo pagaminti bet ką, kas perteiktų Lietuvos viduramžių dvasią ir atskleistų jų vaizduotę, gebėjimus, kiek įmanoma praktiškai pritaikyti viduramžių amatų, meno, technologijas, priemones, žaliavas, stilių, taisykles…
Kaip sekėsi aštuntokams, jų darbų parodą galite pamatyti progimnazijos skaitykloje.
S. Slabadaitė, G. Bartaševičiūtė, 8c kl.
Baigėsi Kalbų ir socialinių mokslų metodinės grupės renginių ciklas, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Visoje Lietuvoje ir užsienyje vasario 16 – kovo 11 d. vyko daugybė renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Progimnazijoje renginių ciklas prasidėjo rašinių konkursu „Kodėl aš myliu Lietuvą“. 5 – 8 klasių mokiniai savo darbuose labai atvirai ir nuoširdžiai kalbėjo apie tėvynę ir meilę jai. O G. Čarapovičiūtės, K. Paškevičiaus, L. Čugunovaitės ir A. Semėnaitės darbai išsiųsti į Vilnijos lietuviškų mokyklų konkursą.
Džiugu, kad nemažai mokinių lietuvių kalbos žinias panoro pasitikrinti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Susikaupę ir rimti kovo 7 – 9 d. jie stengėsi atlikti visas, net ir pačias sudėtingiausias, užduotis. Sekėsi, žinoma, skirtingai, tačiau yra tokių mokinių, kurių gerų rezultatų tikimasi ir respublikos mastu.
Jau „savu“ tapo edukacinis konkursas „Olympis“. Daug prizinių vietų, nemažai medalių šio konkurso rudens sesijoje paskatino dalyvauti ir „Olympis 2016 – Pavasaris“. Štai kelios mokinių mintys apie konkursą: „konkurse aš ne tik pasitikrinau savo žinias ir save įsivertinau, bet ir daug išmokau“, „labai džiaugiuosi, kad dalyvavau, nors buvo nelengva“, „ačiū mokytojai, kad paskatino dalyvauti. Dar labiau įsitikinau, kad lietuvių kalba yra labai graži ir turtinga, o jos mokytis – smagu.“
Dar vienas konkursas, kuriame varžėsi mokiniai – rašysenos konkursas „Dailyraštis 2016“. Kiekvienas dalyvis siekė rašyti dailiai, tvarkingai. O pasibaigus konkursui visi kaip vienas pripažino, jog dailyraštis ugdo daugelį asmens charakterio bruožų: pastabumą, dėmesingumą, susikaupimą, tvarkingumą, estetinį skonį, nors rašyti ranka, taisyklingai ir dar rašalu yra nelengva. Dabar progimnazijoje veikia dailiausios rašysenos ekspozicija, kurią tiek mokiniai, tiek mokytojai gali vertinti bei atidžiau patyrinėti.
Kadangi Lietuvių kalbos dienos vyko Lietuvai svarbių švenčių apsuptyje, tai mokiniai kartu su lietuvių ir istorijos mokytojomis ne tik peržvelgė tautos, jos kultūros istoriją, raštijos raidą, bet ir organizavo kūrybinius darbus. Vienas jų – 8 – ų klasių mokinių projektinis darbas „Gimtinė pro rasos lašą“. Kovo pradžioje skaitykloje organizuota projektinių darbų paroda.
Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvių kalbai skirti renginiai ir konkursai, ugdantys mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, pilietiškumą, buvo naudingi ir reikalingi kiekvienam, nes jie, visų pirma, skatino domėtis lietuvių kalba ir jos kultūra. Mylėkime, branginkime ir puoselėkime savo kalbą, nes „Kas moka žodį – randa kelią visur ir visada“ (Just. Marcinkevičius).
Kovo 10 d. progimnazijos mokiniai ir mokytojai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo kartu su parodos ,,Išsaugota tiesa“ autoriais ir grupės ,,Baltos varnos“ solistėmis. Po valstybės himno, kurį gyvai atliko mokinių choras, ir renginio vedėjų sveikinimo buvo pristatyta šiai progai skirta unikali, partizanų veiklą ir gyvenimą atspindinti paroda „Išsaugota tiesa: Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės dokumentai ir fotografijos, 1944–1958“.
14 stendų parodoje „Išsaugota tiesa“ eksponuojami dokumentai iš pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvio Andriaus Dručkaus asmeninio archyvo. „Išsaugota tiesa“ – labai sudėtingomis sąlygomis išsaugota ir mūsų dienas pasiekusi Vytauto apygardos „Lokio“ rinktinės archyvo medžiaga. Parodoje aptariama Lokio rinktinės istorija ir svarbiausių kovotojų asmenybės bei likimai, bendri lietuvių ir latvių partizanų pasipriešinimo veiksmai, pristatomi partizanų organizuotos veiklos dokumentai, spauda, atsišaukimai į visuomenę, laiškai, fotografijos, apžvelgiami sovietų represinių struktūrų dokumentai. A. Dručkaus archyvo medžiagą papildo dokumentai iš Lietuvos muziejų, Lietuvos ypatingojo archyvo, taip pat Latvijos valstybės archyvo.
Šios parodos sumanytojas fotografas Klaudijus Driskius parodos pristatyme – pamokoje pasakojo, kaip kilo ši puiki mintis surengti tokią parodą, kuo mums svarbi yra tautos praeitis, jos istorija, kokie svarbūs ir niekuo nepakeičiami dar viską menantys skausmingos mūsų tautos istorijos įvykių liudytojai.
Labai džiugu, kad renginyje dalyvavo pats Lokio rinktinės partizanas Andrius Dručkus. Jis buvo vienas pirmųjų ryšininkių, kaupusių dokumentus, padėjo partizanams gauti ginklų ir šaudmenų, parūpindavo popieriaus ir priemonių partizanų spaudai. Jam buvo patikėta išsaugoti ateities kartoms brangiausią turtą – dokumentus, fotografijas, laiškus, asmeninius daiktus ir Trispalvę. Pats A. Dručkus sakė, jog netgi dabar, praėjus šitiek metų, žiūrint į stenduose esančias fotografijas atrodo, kad viskas buvo, rodos, tik vakar. Ir, anot jo, šio siaubingo laiko, kai žuvo daugiau nei 20 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 6 tūkstančius merginų, pamiršti bus neįmanoma. A. Dručkus palinkėjo jaunimui būti vertiems partizanų pasiaukojančių kovų ir patiems kurti Lietuvos ateitį.
Renginio metu, pritariant gitarai ir smuikui, skambėjo nuostabios „Baltų varnų“ – Mildos ir Teresės Andrijauskaičių – dainos.
Mes labai džiaugiamės, kad bent mintimis prisilietėme prie Lietuvos istorijos, kad šis renginys buvo ypatingai jausmingas, gražus, turiningas. „Kiekvienas žmogus turi Tėvynę. Mes šiandien turime daug – laisvą Lietuvą. Kokia ji bus priklauso nuo mūsų. Puoškime tėvynę savo mažais ir dideliais darbais.“
Paroda progimnazijoje veiks iki kovo 24 d.
„Kalneliai, ežerai/ Ir sidabrinės brastos,/ Pajūrio kopos,/ Lygumos,/ Miškai žali…/ Žinau –/ Nedidelis gimtasis mano kraštas,/ Bet išmatuoti jį/ Tiktai širdim gali“ – tokiais E. Matuzevičiaus žodžiais kovo 3 d. Švenčionių progimnazijoje prasidėjo 5-8 klasių mokinių gamtamokslinė konferencija „Tyrinėk, atrask, pažink“, kurios vienas iš tikslų – įgyti gamtinių ir aplinkos tyrinėjimo žinių. Skaitykite toliau »
