Archive for sausio, 2017
Sausio 25 d. progimnazijos aktų salėje vyko meninio skaitymo konkursas, kurio dalyviai su visais susirinkusiais dalijosi meile literatūrai ir gimtajai kalbai.
Šį gražų ir prasmingą renginį jautriais ir vaizdingais žodžiais pradėjo konkurso vedėjai Gabrielė Derenčiūtė ir Natas Burokas. Jiems paskelbus konkurso pradžią, vienas paskui kitą 12 jaunųjų konkurso dalyvių skaitė Salomėjos Nėries, Maironio, Just. Marcinkevičiaus, J. Erlicko, B. Brazdžionio, V. Mačernio ir kitų žinomų, laiko patikrintų ir literatūros kritikų gerai įvertintų lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinius. Meninio skaitymo konkurso laureatai: Renata Sliesoraitytė – 5A klasė, Brigita Stakelytė – 8A klasė, Evelina Kaušinytė – 5C klasė vertinimo komisiją pavergė šiais kūriniais: pasaka „Kaip žmogus vežė lapės kailį“, Kazio Binkio „Gėlės iš šieno“, Juozo Erlicko „Vėjiniai malūnai“.
Vertinimo komisijos pirmininkė Irena Stuglienė pasidžiaugė ir mokiniams dėkojo už sukurtą raiškiojo žodžio šventę. „Matau, kad turime talentingų mokinių, mylinčių literatūrą, puoselėjančių meninį žodį, gebančių suprasti bei vertinti pasirinktą grožinės literatūros kūrinį ir įtaigiu žodžiu, mimika bei emocija veikti klausytoją. Visi jūs stengėtės originaliai interpretuoti, įtaigiai perskaityti pasirinktus kūrinius. Jie jaudino mus, klausytojus“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė.
Džiugu, jog tradicija tęsiasi ir kiekvienais metais yra mokinių, norinčių skleisti meninį žodį. Ypač džiaugiamės mažaisiais (t.y. 5-6 klasių) mokiniais, kurie patys prašosi į konkursą. Jų noras skatintinas, nes išeiti prieš auditoriją ryžtasi ne kiekvienas, o šiandienos mokiniams to mokytis tiesiog būtina.
Įteikus diplomus nugalėtojams ir padėkas visiems konkurso dalyviams, belieka linkėti sėkmės rajoniniame etape.
Laisvės gynėjų dienai –
eilės ir žvakių šviesa, neužmirštuolės žiedas
Kai norime kalbėt apie Tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.
Tai jų alsavimas kaip vėjo gūsis,
Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos
Palaimina ir mūsų darbus, ir svajonę;
Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,
Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais.
(Just. Marcinkevičius)
Sausio 13-oji – neeilinė diena. Ji – mūsų skausmas ir pergalė. Tai diena, kurią jau 26-us metus mini Lietuvos žmonės pagerbdami už šalies laisvę kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Kasmet Laisvės gynėjus prisimename ir mes.
Iš pat ryto, 8 valandą, prasidėjo pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ ir ant visų progimnazijos palangių suliepsnojo atminimo žvakutės. Mokiniai vieni kitiems pasakojo, ką jie žino apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, prisiminė tėvų ir senelių pasakojimų, kuriems šie įvykiai yra vis dar gyvi ir jaudinantys prisiminimai. Žvakės, simbolizuojančios šviesą ir atmintį, degė ir aktų salėje, į kurią neįprastai istorijos ir pilietiškumo pamokai rinkosi mokiniai ir mokytojai. Renginio vedėjai pasakojo apie įvykius, kai visa Lietuva pakilo į kovą už savo laisvę, už savo gyvenimą nepriklausomoje šalyje. Mirgančių žvakelių šviesoje susikibę rankomis tylos minute pagerbė 1991–ųjų metų sausio 13–osios aukas. Susikaupimas ir rimtis atsispindėjo mokytojų ir mokinių veiduose. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys vaizdai, skaitomi eilėraščiai, tačiau per kūną bėga šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant dainų, įsijaučiant į tų dienų nuotaiką. Ir visgi atrodo, kad viskas iš naujo, ir vėl stipriai plaka širdys. Mokiniai salėje sėdėjo tylūs, rimti, susikaupę, bandantys suvokti, kokia trapi žmogaus gyvybė, sugebantys įsiklausyti ir išgirsti.
Liudininkų prisiminimus, eiles apie Laisvę, Nepriklausomybę, atsakomybę mokiniai per vietinį radiją skaitė ir ilgosios pertraukos metu, visą dieną skambėjo sausio 13-ąją tautą telkusios dainos laisvės ir tėvynės tema.
Uždegtos žvakutės – gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolis; prisegtas neužmirštuolės žiedas parodo ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad esame vieningi. Laisvė – pirmasis ir tikras tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti.
Tik pažindami ir gerbdami praeitį, galime kurti Lietuvos ateitį.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vijolė Montrimienė
Baigėsi gruodis, o kartu su juo ir vienos gražiausių švenčių – šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Smagu prisiminti, kiek emocijų, nuostabių jausmų patirta šį ypatingą mėnesį – susivienijimo, abipusio supratingumo, pagalbos rankos ištiesimo, linksmybių bei dovanų metą.
Smagu matyti, kai per Kalėdas viskas pasipuošia mirksinčių lempučių šviesomis, girliandomis, ore tvyrančiais gerais darbais bei džiugia nuotaika. Šia proga progimnazijoje visą gruodžio mėnesį netrūko šventiškos nuotaikos. Jau pačiomis pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis, kuomet už lango kaupėsi vis daugiau ir daugiau sniego, kiekvieną pradžiugino skoningai papuošta progimnazija, kurios šventiški atributai kėlė nuotaiką ir nekantrumą laukiant Kalėdų.
Kiekvieną gruodžio mėnesio pirmadienį progimnazijos muziejuje buvo uždegama adventinio vainiko žvakė. Pirmiausia sužibo Pranašo arba Vilties liepsnelė, kurią įžiebė direktorius Jurij Semaško, antroji šilumą ir šviesą ėmė skleisti Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvakė, uždegta progimnazijos direktoriaus pavaduotojų, trečioji žvakė advento vainike – piemenėlių. Ją uždegė mokinių prezidentas Natas Burokas, paskutinioji, Angelų arba meilės žvakė, sužibo nuo progimnazijos pirmūnų – Lino Dervinio ir Manto Palažijos rankų. Adventinio vainiko žvakės, simbolizuojančios viltį, meilę, ramybę ir džiaugsmą, buvo nuostabi įvestis į Kalėdinę paslaptį, šios šventės svarbumą ir prasmę.
Tradicinis progimnazijos renginys laukiant Kalėdų – adventinės popietės. Jaunųjų muziejininkų ir jų vadovių Liudmilos Semaško ir Irenos Čebruk iniciatyva progimnazijos muziejuje kalbėta apie Advento svarbą ir tautos tradicijas, apie kiekvienam iš mūsų reikalingą gerumą, atjautą, žmogiškumą.
Gruodžio 22 d. į progimnazijos aktų salę rinkosi ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, mokytojai, svečiai. Visi skubėjo pamatyti kalėdinius mokinių pasirodymus. O mokiniai išties paruošė nuotaikingą programėlę, kurioje vaidino, šoko, dainavo. Buratino, karalių, fėjų, nykštukų, Kalėdų Senelio ir kitų įvairių įvairiausių personažų pastangos tądien nenuėjo perniek – jiems pavyko pralinksminti labai įnoringą ir užsispyrusią princesę, o svarbiausia – pakilia nuotaika spinduliavo visi kalėdinio karnavalo dalyviai.
Taigi, akivaizdu, jog gruodis – tikras Kalėdų bei džiugių akimirkų metas. Dėkojame visai progimnazijos bendruomenei už aktyvumą, kūrybiškumą ir draugiškumą. Linkime visiems ir visada justi šiltą, „kalėdinę“, dvasingą nuotaiką, kuri mus apgaubtų ir pasidarytų šilta ir gera.
Irena Stuglienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Skatinami mokytojų Liudmilos Semaško ir Irenos Čebruk daugiau domėtis Lietuvos istorija, kultūra, jau pernai padedami muziejininkų būrelio vadovių pradėjome ruošti ir vesti edukacines pamokėles mūsų progimnazijos mokiniams. Mūsų pasirinktos temos pagilino mokinių žinias apie Lietuvos praeitį bei ugdė mokinių pilietiškumą, meilę Lietuvai ir, žinoma, mūsų, jaunųjų muziejininkų, pasitikėjimą savimi.
Šiemet mes nusprendėme visiems, besidomintiems mūsų krašto papročiais ir tradicijomis, pravesti adventines popietes. Norėjome, kad jos būtų informatyvios ir įdomios, todėl pirmiausia ieškojome informacijos bibliotekoje, internete. Paskui, per būrelio užsiėmimą, pasidalijome rasta informacija, idėjomis, atrinkome įdomiausią medžiagą ir paruošėme edukacinių užsiėmimų programą.
Besiruošdami popietėms, ant stalo muziejuje padėjome vainiką su keturiomis žvakėmis, o per popietes papasakojome, iš kur atsirado tradicija pinti Advento vainikus. Mokiniams buvo įdomu sužinoti tai, jog apskritimas yra labai senas simbolis, reiškiantis tobulumą ir amžinybę. Į Advento vainiką įdėtos keturios žvakės simbolizuoja keturis Advento sekmadienius. Popietėje mokiniai sužinojo daug šio laikotarpio papročių ir tradicijų: kokių stebuklų nutinka Kūčių naktį, kokių darbų nevalia dirbti Advento metu ir kt. Nors per Adventą vyravo rimtis ir susikaupimas, jaunimas rinkdavosi vakarais į kurią nors trobą, merginos susinešdavo ratelius, verpdavo, ausdavo ir žaisdavo, vaikai mėgdavo mįsles minti. Keletą žaidimų ir mįslių paruošėme ir mes. Neapsiejome ir be burtų. Pabūrėme ateitį, paklausėme adventinių giesmių, kai kuriose klasėse netgi pagiedojome. Pabaigoje palinkėjome vieni kitiems laimingų šventų Kalėdų.
Jaunieji muziejininkai
